Latviams teks susimokėti netesybas

Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė savo verdiktą: Klaipėdos apygardos teismo iš Latvijos statybų bendrovės "Latvija tilti" uotsoi direkcijai priteisti kiek daugiau nei 697 tūkst. litų privalės būti sumokėti.

Dar 2014 m. lapkritį priimtą sprendimą latviai nusprendė apskųsti

2010 metų rugpjūčio mėnesį latviai su klaipėdiečiais pasirašė sutartį dėl keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimo. Nors darbai buvo įsibėgėję, į terminus statybininkai netilpo. Artėjant oficialiai darbų pabaigai pradėjo aiškėti, jog užtruko Statinio pripažinimo tinkamu akto surašymas.

Anot latvių, tai nutiko dėl objektyvių priežasčių ir aplinkybių, kuriuos nuo jų nepriklausė. Visų pirmiausia nebuvo užtikrintas elektros tiekimas statiniams, taip pat esą laikų nebuvo nupirkti papildomi darbai. Be visa to gaisriniams hidrantams tiekiamo vandens slėgis buvo per mažas, o statybos leidimas buvo įformintas netinkamai. Nors, anot statybininkų, terminas atlikti darbus pagal rangos sutartį buvo pratęstas, praėjusių metų kovo pradžioje, esą, neteisėtai buvo pareikalauta susimokėti netesybas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su šiais "Latvijas tilti" teiginiais nesutiko. Pagal sutartį kaimynų statybos bendrovė darbus įsipareigojo atlikti per 30 mėnesių.

Statybos užbaigimo procedūros užtrunka apie mėnesį, todėl statybininkai, planuodamas užbaigti visų įsipareigojimų vykdymą iki 2013 m. spalio 6 d., statybos darbus turėjo užbaigti 2013 m. rugsėjo pradžioje. Esą "Latvijas tilti" nesugebėjo tinkamai organizuoti ir planuoti darbo, nes darbų atsilikimas buvo fiksuojamas nuo 2013 m. vasario mėnesio. Iki numatyto statybos užbaigimo termino pabaigos 2013 m. spalį klaipėdiečiai nereiškė pretenzijų dėl ne nuo rangovo priklausančių darbų vykdymo kliūčių.

Beje, sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad darbų užbaigimą galima nukelti dėl nepalankių oro sąlygų (latviai šia išimtimi pasinaudojo du kartus), tačiau galimybės pratęsti darbų atlikimo terminą dėl trečiųjų asmenų kaltės sutartyje nebuvo nurodyta.

Be visa to "Latvijas tilti", anot Klaipėdos apygardos teismo, nepateikė įrodymų, kad iki numatyto statybos darbų užbaigimo termino pabaigos būtų reiškęs pretenzijas dėl ne nuo rangovo priklausančių darbų vykdymo kliūčių.

Be visa to sutartyje nustatytos 0,01 procento netesybos nėra per didelės, kad tai galėtų pakenkti infrastruktūrą įrenginėjusiai statybos bendrovei.

Nors latviai bandė įrodinėti, kad teismas nepagrindė kai kurių argumentų, neatsižvelgė į pateiktus dokumentus bei specialistų išvadas, Lietuvos apeliacinis teismas pernai priimtą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Be beveik 700 tūkst. litų siekiančių netesybų kaimynai uosto direkcijai privalės sumokėti 450 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Strigo nuo pradžių

Didžiausios apimties ir vertės, žinomiausio bei iš dalies Europos Sąjungos finansuojamo objekto "Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas" atviras konkursas 2010 metais užsitęsė, kadangi jį apskundė pagal preliminarią pasiūlymų eilę 4 vietoje likęs dalyvis Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft.
Dalyvio pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis minėtų atvirų konkursų reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismui gavus konkurso dalyvio ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytos visos viešojo pirkimo procedūros. Apskundus laikinąsias apsaugos priemones laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, o vėliau ieškovo ieškinys buvo išnagrinėtas ir atmestas.

Bylinėjasi ir Vilniuje

Balandžio mėnesį viena didžiausių Latvijos kelių statybos bendrovių "Latvijas tilti" kartu su bendrove "Kauno keliai" sustabdė 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinio rangovo konkursą. Latvių bendrovė teismui teigė, jog konkurse yra daug neteisėtų sąlygų ir jų pagrindu sudarius sutartį, ji būtų taip pat neteisėta, o nesustabdžius procedūrų, būtų pažeistas viešasis interesas.
Lietuvos apeliacinis teismas po kelis mėnesius trukusio bylinėjimosi užvakar leido tęsti 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinio rangovo konkursą. Minėtos bendrovės šį sprendimą jau apskundė Aukščiausiajam Teismui.