Laivyno padėtis ne beviltiška

Vakar oficialiai pranešta, kad nuo šiol valstybės valdomos AB „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) kontrolė pereina į kitos valstybinės AB „Lietuvos geležinkeliai“ rankas. Vyriausybės sprendimu pastarajai bendrovei perduota 46 953 531 paprastoji vardinė nemateriali akcija, nuosavybės teise priklausanti valstybei. Jos suteikia 56,66 proc. balsų LJL visuotiniame akcininkų susirinkime. Kaip jau buvo ne kartą rašyta, būtent „Lietuvos geležinkeliai“ neseniai suteikė apverktinoje padėtyje atsidūrusiai LJL 3 mln. eurų paskolą.

Nuo šių metų rugpjūčio 6 d. LJL generalinio direktoriaus pareigas eina Sigitas Dobilinskas, buvęs vienintelis kandidatas į šią „karštą“ kėdę. Nors prieš tai jis dirbo „Lietuvos geležinkelių“ Infrastruktūros direkcijos Investicijų departamento direktoriaus pavaduotoju, laivyba jam nėra svetimas dalykas. S.Dobilinskas septynerius metus vadovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, buvo Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos viceprezidentas.

„Tikrai nepasakysiu, kad įmonės situacija lengva. Laivai pajudėjo, tad turime gauti pinigų. Mažiname skolas, bet jos dar yra labai didelės“, - paklaustas, kokia šiandien reali LJL padėtis, „Vakaro žinioms“ sakė S.Dobilinskas.

Šiuo metu iš penkių bendrovės turimų laivų areštuota tik „Deltuva“. Sulaukus pačių LJL darbuotojų skundų dėl nesumokėtų atlyginimų, tai padaryta gimtajame Klaipėdos uoste.

„Visiškai suprantu jūrininkų norą atgauti uždirbtus pinigus, kai jie ir jų šeimos skendi skolose. Bet kai skolos išmušinėjamos darant nuostolius, yra labai skaudu. Čia juk valstybės turtas. Teiginiai, kad laivas išplauks ir pakeis vėliavą, yra gryniausia fantazija. Kartais ir teisėtais metodais galima padaryti labai daug žalos. Areštuotos „Deltuvos“ vienos paros stovėjimas uoste kainuoja 1500-2000 eurų“, - apgailestavo S.Dobilinskas.

LJL vadovas patikino, kad pavyko susitarti, kad bankai atidėtų visus mokėjimus, kol bendrovė bent kiek tvirčiau atsistos ant kojų. Tad dabar pinigai pirmiausiai mokami žmonėms. Įmonėje dirba 226 darbuotojai - 208 jūrininkai ir 18 administracijos darbuotojų.

LJL skolos siekia beveik 20 mln. eurų. Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė gavo 7,4 mln. eurų pajamų. Tai 31 proc. (3,3 mln. eurų) mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Pagrindine to priežastimi įvardijamas operuojamų laivų sumažėjimas (trimis). Įtakos turėjo ir smarkiai sumažėję laivų įdarbinimo įkainiai bei dėl nesumokėtų skolų tiekėjams prasidėję laivų areštai. Vien birželį dėl laivų areštų gauta net 60 proc. mažiau pajamų, palyginti su vidutinėmis mėnesio pajamomis metų pradžioje. Pirmąjį pusmetį LJL patyrė 4,2 mln. eurų grynojo nuostolio. Palyginti su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, jis padidėjo 2,6 mln. eurų. Net 1,4 mln. eurų nuostolis patirtas dėl neigiamo valiutų kurso.

S.Dobilinsko teigimu, pardavus laivus ar atidavus juos už skolas, problema išspręsta nebus.

„Visada bus diskutuojama, kas geriau - parduoti ar privatizuoti. Bet vien parduoti neužteks, nes skolos vis tiek liks. Vieną kartą jau bandė įmonę privatizuoti. Turi būti priimti sprendimai, juk tai visos Lietuvos laivynas. Reikia susitelkti, kad vėl grįžtume į normalias vėžes. Tam ir reikalinga kita vadyba, kita ekonomika. Ekspertai pasakė, kad dirbti galima. Juk ir iki krizės dirbome daugiau ar mažiau sėkmingai. Tačiau nauda bus ne ryt ar poryt. Gal net ne po kelerių, o tik po keliolikos metų. Mes dirbame nuosekliai, o kardinalius sprendimus priima Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija. Dabar priimami sprendimai ir lems įmonės ateitį. Jei jie bus kitokie, viskas ir bus kitaip“, - tikino S.Dobilinskas.

Petras Bekėža, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas:

Skirti 3 mln. eurų yra tik nedidelio gaisro užgesinimas. Po 2-3 mėnesių vėl reikės tą patį daryti. O po Naujųjų metų pinigų pradės reikalauti ir bankai. Bendrovės akcininkai jau pritarė, kad būtų parduoti visi laivai. Pardavus vieną laivą, bus sumokama šiek tiek skolų, po kiek laiko viskas pasikartos, kol laivų nebeliks apskritai. Norint situaciją pakeisti iš esmės, pirmiausia reikia sumokėti skolas jūrininkams, jos siekia beveik milijoną eurų. Nes laivai be jų - tik metalo laužas. Jūrininkai nedirbs, laivai neplauks, krovinio negabens ir pinigų neuždirbs. Po to reikėtų skirti pakankamai pinigų, kad laivai galėtų normaliai dirbti. Tai, kas vyksta dabar, yra tik žmonių apgaudinėjimas. Ir jei niekas nepasikeis, nereikia nieko ir tikėtis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“