Laivų statytojai ir remontininkai ruošiasi naujiems iššūkiams

Laivų statybos ir remonto pramonė vis dar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Užsakymų sparčiai nedaugėja, konkurencinė kova aštrėja, be to, neretai dar koją kiša ir kvalifikuotų specialistų stygius. Šios problemos išspręsti iki šiol nepavyksta netgi tokiai stambiai šios pramonės šakos atstovei ir lyderei Baltijos šalyse kaip Vakarų laivų gamykla. Tačiau ji rengiasi naujiems iššūkiams ir ketina statyti Kazachstanui suskystintomis gamtinėmis dujomis varomus keltus.

Pasak AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, nepaisant to, kad vien šiemet VLG parengs sau apie 150 kvalifikuotų darbininkų, jų vis tiek labai trūks. Jo teigimu, kartais dėl darbo jėgos trūkumo tenka atsisakyti net labai pelningų užsakymų. Pasirodo, be viso kito, laivų statybos ir remonto srityje dar reikia gerai apskaičiuoti ir darbo jėgos išteklius. Šis trūkumas nuolatos koreguoja netgi gamybos apimtis. [CITATA]

Šiuo metu VLG įmonių grupėje dirba apie 1900 darbuotojų ir dar apie 1500 subrangovų, o visame Estijos koncerne "BLRT Grupp", kuriam priklauso ir VLG, - maždaug keturi tūkstančiai darbuotojų. "Lietuvoje dirba beveik pusė mūsų darbuotojų, investicijos čia taip pat sudaro beveik pusę", - teigė "BLRT Grupp" valdybos pirmininkas Fiodoras Bermanas.

Estai padarė konkurencingus

Koncernas "BLRT Grupp", šiuo metu didžiausia inžinerinės pramonės įmonė Estijoje, prieš 12 metų, t. y. 2001-aisais, įsigijo Klaipėdos bendrovę "Vakarų laivų remontas", dabar tapusią VLG įmonių grupe, o 2010-aisiais - AB "Baltijos" laivų statyklą, dabartinę UAB Vakarų Baltijos laivų statyklą, taip pat priklausančią VLG grupei, kurią šiuo metu sudaro net 23 įmonės. Tai didžiausia Estijos įmonių investicija Lietuvoje, o VLG yra didžiausia estiško kapitalo pramonės įmonė Lietuvoje ir didžiausia darbdavė Vakarų Lietuvoje.

LYDERIS."BLRT Grupp" valdybos pirmininkas F. Bermanas sako, kad Estijos koncernas Baltijos šalių rinkoje yra metalo perdirbimo ir gamybos produkcijos pardavimo lyderis. Ant šių ričių vyniojamas kabelis. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Per 12 metų Estijos koncernas Lietuvoje investavo daugiau nei 151 mln. eurų (524 mln. litų). Maždaug 80 proc. šios sumos sudaro investicijos į VLG. Per ketverių metų laikotarpį iki 2014-ųjų planuojama investuoti apie 120 milijonų litų. Pasak F. Bermano, investuojama į įvairias sritis: ne tik į laivų remontą ir laivų statybą, bet ir į metalo konstrukcijų, aukštos kokybės technologinių įrenginių gamybą.

VLG apyvarta pernai sudarė daugiau kaip 400 mln. Lt, o šiemet, tikimasi, bus 450 mln. Lt, nes turima daugiau užsakymų. A. Šileikos manymu, estams nusipirkus Klaipėdos įmones, buvo pakeistas jų veidas, jos tapo konkurencingos. Labai daug padaryta, kad jų darbas būtų efektyvesnis, išaugo laivų remonto užsakymų portfelis. Be to, imtasi tokių sričių, kuriomis iki tol gamykla neužsiėmė - pavyzdžiui, laivų krovos, krovinių sandėliavimo paslaugų, pastatyti biokuro, birių krovinių terminalai, nedidelis logistikos centras, kuriame atliekos bus pakuojamos ir transportuojamos iš Klaipėdos.

VLG, norėdama neužleisi rinkoje turimų neblogų pozicijų, ketina jas stiprinti ir ieško būdų, kaip mažinti gamybos kaštus. Bando spręsti organizacines problemas, siekia diegti vadinamąją Lean sistemą, t. y. taupiąją paslaugų ir gamybos procesų valdymo sistemą.

Ieško naujų užsakymų

A. Šileika negali pasakyti, ar laivų remontui, ar laivų statybai šiuo metu sekasi geriau. Anot jo, pakankamai problemų yra ir vienoje, ir kitoje srityje. F. Bermano teigimu, laivų statyba šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus. "Kol kas rezultatai šioje srityje mūsų nedžiugina. Tikimės, kad ilgalaikės investicijos į žmones, į įrenginius, į technologijas duos geresnių rezultatų", - sakė F. Bermanas.

Beje, Vakarų Baltijos laivų statykla, pritaikyta specialiai laivų statybai, yra vienintelė tokia įmonė Baltijos šalyse. Joje didelis dėmesys skiriamas laivų "iki rakto" statybai, tačiau čia statomi ir laivų korpusai, ir antstatai, ir blokai.

Čia danams statomas didžiausias tokio tipo žvejybos laivas, aprūpintas naujomis šiuolaikinėmis technologijomis, turintis sudėtingą žuvų atšaldymo sistemą. Projektas sudėtingas, bet įdomus.

A. Šileikos manymu, Estijos koncernui įsigijus Baltijos statyklą, buvo padarytas milžiniškas šuolis laivų statybos srityje, kurio dėka įmonė perkopė į kitą konkurencinį lygį.

Laivų statybos rinkoje VLG šiemet laukia gana rimtas iššūkis. Jos antrinė bendrovė UAB "Western Baltic Engineering" šiemet kovą laimėjo konkursą ir projektuoja Kazachstano bendrovei dujomis varomus keltus, kurie bus pritaikyti geležinkelio vagonams plukdyti. Kazachstanas nori krovininių keltų, kurie gabentų kuro cisternas, ro-ro ir kitus krovinius Kaspijos jūra tarp Baku (Azerbaidžanas) ir Aktau (Kazachstanas) uostų. Jų ilgis - apie 156 m, plotis - 17 m. "Šiuo metu mes dairomės į Kaspijos jūrą, į Kazachstaną. Jeigu šie keltai bus pastatyti Lietuvoje, juos reikės kanalais gabenti į Kazachstaną. Jiems yra nustatyti dydžio limitai, tačiau palyginti su laivais, plaukiojančiais Kaspijos jūroje, tai yra dideli keltai", - sakė A. Šileika.

REMONTAS. Laivų remontas laukia permainų ir tam jau pradedama ruoštis dabar. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kelis dujomis varomus keltus, keliančius mašinas ir žmones, kurie dirba Norvegijoje tarp fiordų, VLG jau yra pastačiusi. Tokių keltų, kokių nori Kazachstano bendrovė, Lietuvos laivų statytojai dar nestatė, tačiau ketina dalyvauti šiemet, ko gero, rugpjūčio pabaigoje vyksiančiame konkurse ir jį laimėti. Taigi tikimasi atrasti naują rinką. Konkurentų, norinčių statyti tokius keltus, bus nemažai, pavyzdžiui, Rusijos laivų statyklos, neatmetama galimybė, kad dalyvaus ir Pietų Korėja.

Ruošiasi pertvarkyti laivus

Pasak A. Šileikos, kol kas laivų remonto rinka sunkiai atsigauna: mažiau užsakymų, dėl nemenkos konkurencijos krito kainos.

Tarptautinės konvencijos, priimtos ir pakoreguotos pastaruoju metu, anot VLG vadovo, turėtų duoti akstiną didėti laivų remonto apimtims. Tačiau kol kas rinkoje tokių užsakymų dar nėra, jie, ko gero, yra ateities dalykas. Mat verslas tam, kad galėtų vykdyti konvencijų reikalavimus, turi sukaupti pinigų.

Laivų remonto srityje VLG ruošiasi pradėti įgyvendinti kai kurių laivų sistemų pertvarkymo darbus, pavyzdžiui, kad laivas vietoj degalų galėtų naudoti dujas. Taigi jau dabar generuojamos idėjos dėl laivybos rinkoje iškylančių naujų reikalavimų, tačiau kol kas kalbama tik apie projektavimą.

Dėl artėjančių permainų laivų savininkai neskuba laivų remontuoti, tad rinkoje situacija nėra itin gera. Ir vis dėlto "Vakarai" per metus suremontuoja 120-130 laivų, nors konkurencinė kova nemaža. Pasak A. Šileikos, laivų remonto srityje įveikti konkurentus VLG tikisi tuo, kad remontas atliekamas laiku ir sutartinėmis sąlygomis, kad bendrovė stengiasi būti patikima partnere.

"Metalistams" sekasi geriausiai

Bene geriausiai šiuo metu sekasi VLG antrinei bendrovei UAB "Vakarų konstrukcijos", gaminančiai metalo gaminius ofšorinei naftos ir dujų pramonei. Kadangi naftos kainos pasaulyje gana aukštos, tad šios pramonės atstovai investuoja į įrenginius. Pasak VLG vadovo, šiemet gaminiai šiai rinkai sudarys daugiau nei laivų remonto paslaugų užsakymai. A. Šileika viliasi, jog VLG naftos pramonei pastatys ir laivų, ir įvairiausių metalinių konstrukcijų.

"Baltijos šalių rinkoje mes esame metalo perdirbimo ir gamybos produkcijos pardavimo lyderiai. Jais tapome krizės laikotarpiu investicijų dėka. 2009 metais, kai aktyviai pasireiškė krizės požymiai, mes buvome penketuke, o dabar jau trečius metus esame lyderiai ir šias pozicijas tikimės išlaikyti, - kalbėjo F. Bermanas.

- Šiandien sunku visose srityse. Krizė niekur nedingo, ji tęsiasi ir Europos Sąjungoje juntama labiausiai. Geriausiai šiuo metu laikosi aukštos kokybės technologinių įrengimų gamyba. Birželio 23 d. Taline pakrausime į laivą šiuolaikinį birių krovinių krautuvą, sveriantį 450 t ir "iki rakto" pastatytą Danijos energetikos kompanijai. Tai bus unikali operacija. Krautuvas bus iškrautas uoste, esančiame už 30 km nuo Kopenhagos, ir po kurio laiko pradės dirbti. Jis galės perkrauti krovinį plaukiančiame laive. Šiandien investuojame į metalo apdirbimo, metalo konstrukcijų gamybos ir pardavimų sritis. Rygoje pastatėme šiuolaikinį logistikos ir modernų metalo perdirbimo centrus."