Laivų remontininkų dramai pabaigos nematyti

Trečiadienį Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje vyko Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) organizuota vieša diskusija su Klaipėdos regiono verslo bendruomene apie profesinio mokymo paslaugų bei tokių mokymo įstaigų pritaikymą regiono poreikiams. Kalbėta ir apie verslo įsitraukimą į profesinio mokymo organizavimą regione bei dalyvavimą valdant mokyklas dalininko teisėmis.

Iš esmės jame kalbėta apie tą patį, apie ką šiemet birželio pradžioje rašėme straipsnyje "Laivų statytojų perspektyvos - santechnikų pančiuose". Problemos sprendimas nė kiek nepasistūmėjo, tad verslininkų kantrybė senka.

Vienas - prieš, ir viskas

2006 m. įsteigtos VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos dalininkais lygiomis dalimis tapo Švietimo ir mokslo ministerija ir UAB "Vakarų santechnika". Mokyklos turtas priklauso valstybei, tačiau ją valdant lygias teises turi abi dalininkės. Aukščiausias valdymo organas yra dalininkų susirinkimas. Jeigu ministerija balsuoja už, o bendrovė prieš, joks sprendimas nepriimamas, nes, pagal šios VšĮ įstatus, reikia balsų daugumos, tad susidaro patinė situacija.

Nuo 2008 m. šios mokyklos dalininke bando tapti AB Vakarų laivų gamykla (VLG) - vienas didžiausių darbdavių Vakarų Lietuvoje, suinteresuotas jūrinės industrijos specialistų rengimu. Ji nori ir gali prisidėti, tačiau "Vakarų santechnika" tam priešinasi. Mokyklos dalininke dėl tos pačios priežasties negali tapti ir Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija, vienijanti 21 įmonę.

Pastaruoju metu į šios mokyklos duris beldžiasi ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija "Linpra".

Pasak ŠMM Mokymosi visą gyvenimą departamento direktoriaus Sauliaus Zybarto, kuruojančio profesinį rengimą, šiemet pavasarį dėl "Linpros" priėmimo dalininke vyko net du susirinkimai, tačiau "Vakarų santechnika" buvo prieš, nes esą asociacija nepateikianti motyvų, kodėl nori tapti dalininke.

"Linpros", kuri jau yra Alytaus ir Vilniaus profesinio rengimo centrų dalininkė, direktorius Gintaras Vilda sakė, kad norima taip pat ateiti ir į Vakarų regioną, nes jis turi milžinišką jūrinės industrijos potencialą, kuriam reikia daug darbuotojų. G. Vildai nesuprantama, kodėl negalima susėsti su suinteresuota puse, t. y. "Vakarų santechnika", ir susitarti. Jo manymu, bendrovės pozicija neteisinga ne tik mokyklos atžvilgiu, bet stabdo ir viso miesto plėtrą.

Dalininkų klausimas toks svarbus yra todėl, kad verslininkai, negalintys dalyvauti mokymo įstaigos valdyme, rengiant mokymo programas, nėra garantuoti, jog bus rengiami tokie specialistai, kokių jiems reikia.

Reikia stipraus centro

ŠMM Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos bei Klaipėdos laivininkų mokyklos pagrindu nori įsteigti stiprų jūrinės industrijos profesijų rengimo centrą, tačiau nedalyvaujant potencialiems darbdaviams net ir gavus Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą tai labai sunku padaryti.

S. Zybartas diskusijos metu akcentavo, kad, nepaisant to, jog verslui trūksta specialistų, abi šios mokyklos Klaipėdoje veikia tik puse pajėgumo. Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko manymu, dvi mokyklos tokiai galingai jūrinei pramonei yra per mažai.

AB Vakarų laivų gamyklos generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos manymu, neprotinga išskaidyti jūrinės industrijos specialistų rengimą keliose vietose, reikėtų vieno didelio stipraus modernaus jūrinės industrijos specialistų rengimo centro.

Kalbama ne tik apie laivų remontininkus, statytojus, suvirintojus, bet ir apie uosto krovos kompanijoms ir kitoms miesto įmonėms reikalingus kvalifikuotus darbininkus.

Tyli ir toliau

Šiuo metu Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje mokosi 365 mokiniai. Santechnikų - tik viena grupė. Jie sudaro tik 10 proc. visų besimokančiųjų.

Trečiadienį vykusioje diskusijoje UAB "Vakarų santechnika" atstovai nedalyvavo. Visiems diskusijos dalyviams norėjosi, jog jie paaiškintų savo užsispyrimo motyvus, išsakytų savo požiūrį į bandomą spręsti problemą.

Per tuos septynerius metus panašių diskusijų, kuriose dalyvavo ir Seimo, ir ŠMM atstovai, buvo ne viena. Vienoje jų dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, dar būdamas Seimo nariu, buvo žadėjęs, kad problema bus išspręsta...

UAB "Vakarų santechnika" vadovas Mindaugas Prialgauskas nurodytais telefonais vakar neatsiliepė.

"Jūs kas esate? Vakarų laivų gamyklos atstovai? Jūs klausiate kitų, trečiųjų šalių, naudai. Straipsnis užsakomasis šiuo atveju? Jums asmeniškai skauda dėl kažkokios įmonės problemų? Ar "Vakarų ekspresas" "Vakarų santechniką" įsileistų į akcininkus? Jūs paskambinote į privačią įmonę ir klausiate dėl jos privačios veiklos, kokia jos strategija. Mes nekomentuojame. Jeigu čia viešas interesas, skambinkite į ministeriją, jų komentarus ir dėkite. Kokia yra ta situacija, kas turi teisę ją vertinti? Ar nėra mieste kitų aktualijų? Jeigu ministerija nori ką nors sujungti, jos ir klauskite. Mes negalime nei sujungti, nei atjungti", - prieš keletą mėnesių "Vakarų ekspresui" sakė M. Prialgauskas.

Vienintelė Lietuvoje

Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos l. e. p. direktorius Arvydas Vaitkus informavo, jog šiemet spalio 16 d. mokykloje iškilmingai atidarytas Inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio mokymo centras. Mokykloje galima įsigyti vos ne dešimt specialybių. Beje, joje individualiai gali mokytis ir suaugusieji pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Mokykla gali priimti 50 suaugusiųjų, bet kol kas turi tik 15.

Pasak l. e. p. direktoriaus, tokia mokykla, kuri savo socialinių partnerių dėka gerai besimokantiesiems garantuoja darbo vietas, yra vienintelė Lietuvoje. Dirbant pas darbdavius iš pradžių taikomas pameistrystės principas.

Norima optimizuoti procesą

Diskusijoje dalyvavęs profesorius V. Paulauskas informavo, kad šiuo metu įgyvendinamas projektas, finansuojamas ES, kurio tikslas - pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima optimizuoti darbininkų jūrinei pramonei rengimą.

Klaipėdos uoste dirba 4,5 tūkst. darbuotojų. Pasak profesoriaus, tai, kad didžiąją dalį specialistų rengiasi pačios uosto kompanijos, nėra racionalus dalykas. Tai turėtų būti daroma mokymo įstaigose, o praktinė dalis palikta kompanijoms.

Profesoriaus manymu, visas mokymo proceso koncentravimas mokymosi įstaigose turi būti valstybės reikalas. Pavyzdžiui, išnaudojant abi minėtas mokyklas, kad jos turėtų pakankamą krūvį, o profesinis parengimas, t. y. baigti formuoti specialistą iki galo, jau galėtų vykti kompanijose.

O kas toliau?

ŠMM atstovą S. Zybartą kalbinome vasaros pradžioje. Tąkart jis teigė, kad ministerija svarsto keletą šios problemos sprendimo būdų, tačiau kokie jie, neįvardino, esą bet kokie sprendimai gali būti blokuojami. Jau esą buvo numatytos ir drastiškos priemonės, tačiau pastaruoju metu yra pasikeitusi ministerijos vadovybė, tad truputį lūkuriuojama, kol ji įsigilins į situaciją.

Trečiadienį vykusioje diskusijoje šiuo klausimu jis nieko naujo nepasakė - sprendimo būdų esą daug, reikia pasirinkti geriausią.

S. Zybarto manymu, tokią patinę situaciją, kai negalima priimti sprendimo, reikia taisyti jau vien dėl to, kad ateityje taip nesikartotų.

Ministerijos atstovas prisipažino esąs optimistas ir pažadėjo verslininkams paspartinti susitikimą su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. Apie problemą su ministre, dirbančia tik kiek daugiau kaip 100 dienų, jis jau kalbėjęs, ji esą nori pati įsigilinti į situaciją ir pabandyti problemą išspręsti derybų būdu.

Profesoriaus V. Paulausko manymu, tikėtis Vilniaus pagalbos vargu ar verta, reikėtų problemą spręsti pačioje Klaipėdoje, suvienyti visas asociacijas ir ieškoti sprendimo.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius, dalyvavęs diskusijoje, kelis kartus pakartojo: "Tikiuosi, sveikas protas nugalės."

"Atsisakėme savo mokymo centro"

Arnoldas ŠILEIKA, AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius
Dar kartą pasinaudojome galimybe diskutuoti, įtikinti šio klausimo svarbumu. Esu labai atsargus optimistas, vertindamas tą nuo 2008 metų nueitą kelią ir nuveiktus darbus. Galbūt naujajai švietimo ir mokslo ministrei, turinčiai naują požiūrį, pavyks išspręsti šią problemą. Jeigu ir vėl nepavyks, tuomet neapsiribosime šia institucija, žengsime kitus žingsnius. Tokia patinė situacija niekam naudos neduoda.
Darbuotojų trūksta, ir tai ne vien mūsų, bet ir apskritai profesinio rengimo Lietuvoje politikos klausimas. Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje yra sukurtas jūrinio sektoriaus profesinio rengimo centras, patraukli bazė besimokantiesiems, investuota daugybė lėšų. Mes investuojame į ją padėdami sudaryti programas, tiekdami medžiagas ir kitus dalykus, būtinus mokymo procesui.
Matydami pastarąsias investicijas ir pokyčius šioje mokykloje uždarėme savo mokymo centrą, kurį turėjome daugelį metų. Jo atsisakėme vien dėl to, kad manome, jog bazinės, teorinės žinios turi būti gaunamos mokykloje. O toliau mes darbuotojus rengsime gamybos proceso metu, suteikdami jiems galimybę atlikti praktiką, o po to įdarbindami juos įmonėje.
Mes bendradarbiavome su Darbo birža, bedarbius perkvalifikuodavome savo mokymo centre, jie įsigydavo laivų korpusų surinkėjų ir suvirintojų profesijas. Siekėme, kad bedarbių mažėtų, kad jie įsigytų reikalingas ir patrauklias verslui profesijas. Apribojimų nei dėl amžiaus, nei dėl lyties nėra. Dabar tą funkciją toliau bendradarbiauti su Darbo birža mes perleidome Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklai.