Kapitonas H. Zažeckis jau 8 metus dirba Vokiečių kompanijoje "Peter Dolhe". Neseniai grįžo iš reiso, kurio metu dirbo olandų kompanijai "Niledutch", kuri specializuojasi konteinerinių pervežimų iš Europos, Azijos į Vakarų Afriką srityje, priklausančiame laive konteinervežyje "Niledutch Cape Town".
Dažniausiai konteineriai gabenami į Angolą. Į Vakarų Afrikos šalis plukdomi pilni konteineriai, o iš ten - tik tušti. Tokios laivybos kompanijos kaip "Maersk" ir kt. turi nemažai eksporto iš Afrikos. Pavyzdžiui, Angola beveik nieko neeksportuoja, išskyrus naftą pastaruoju metu. Esą tai turtinga šalis, tad ji užsiima tik importu.
H. Zažeckio plaukiojimo metu buvo keturi pakrovimo uostai Europoje - Antverpenas ir Le Havras ir du uostai Portugalijoje bei 5 iškrovimo uostai Vakarų Afrikos pakrantėje - Abidžanas, trys Angolos uostai ir kt.
Kadangi plukdomi tušti konteineriai, labai didelis laivo stovumas. Pasak kapitono, Pietų Atlante siūba ne tokia jau didelė, tačiau tam laivui užteko, kad tris savaites greitis būtų labai mažas - 10-11 mazgų. Anot H. Zažeckio, siūba buvo nemaloni - po 20 laipsnių į šoną, dvi savaites, kol plauki Atlantu. Taigi greitis buvo žudantis. Vienas ratas truko beveik du mėnesius. Paprastai reisą sudaro du ratai.
Laivas "Niledutch Cape Town" palyginti senas - jam jau 18 metų. Jis gabena apie 2,5 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Bet paprastai plukdoma apie 1400 įvairiausių dydžių 20, 40 pėdų pilnų konteinerių.
Laive iškyla daug įvairių problemų dėl įrangos, dėl pagalbinių variklių, o pagrindinis variklis geras. H. Zažeckio manymu, Rytų vokiečių pagalbiniai varikliai STL, kuriuos turėjo ir Lietuvos transporto laivyno laivai, kelia daug rūpesčių.
Pasak kapitono, iš Europos į Afrika gabenama labai daug refrižeratorinių konteinerių. Jis pats jų gabendavo iki 200. Tad pagalbiniai varikliai laive dirba didelį darbą.
H. Zažeckio teigimu, pastaruoju metu jau nebekalbama apie tai, kad senus konteinervežius reikia nurašyti, nes, pasirodo, jų pagrindiniai varikliai yra labai ekonomiški. Nuo 1990 metų visi stengiasi projektuoti galingus variklius, nes rūpėjo greitis. Dabar jau vyrauja visai kitas požiūris, o anie laivai yra labai ekonomiški, pasak kapitono, nelabai galingi, bet mažai "valgantys". Degalus, be abejo, visi taupo, nors jų kaina nukrito beveik dvigubai.
Kadangi situacija gerėja, laive jau buvo ir du praktikantai."Jūrinė rinka labai greitai reaguoja į tą atsigavimą. Tik pakilo konteinerinių laivų nuomos įkainiai, tuojau ir ekipažas padidėjo. Jeigu žiemą kalbėjome, kad situacija labai bloga, dabar jau galime sakyti, kad gera, rašyčiau tvirtą aštuonetą", - sakė H. Zažeckis.
Įgulą sudarė 20 žmonių. Jūreiviai - visi filipiniečiai, tik vadovauja daugiausia europiečiai, dirba rumunai, lenkai, lietuviai.
Kapitono teigimu, į Afriką pradėjo plaukti labai dideli laivai, pavyzdžiui, į Abidžaną, Luandą vyksta konteinervežiai, gabenantys po 5 tūkst. TEU.
Afrikiečiai modernizuoja savo uostus. Luandoje yra pastatytas naujas terminalas, kuriame leistina laivų grimzlė - 14 m, o Abidžane - 12 m. Angoloje ir Ekvatorinėje Gvinėjoje praktiškai statomi nauji uostai. Ir dėl krovos kokių nors problemų nekyla, laivai gana greitai iškraunami, ir labai retai laivas stovi reide. Konteinerių terminalų savininkai Afrikoje yra vietiniai, užsieniečiai nuomoja juos. Taigi afrikiečiai neįsileidžia užsieniečių, ir Afrika dar tebėra Afrika.
"Mūsų laive sugedo kranas, hidraulinis stabdys išėjo iš rikiuotės taip, kad Angoloje jo nesuremontavo. Du triumų dangčiai atidaryti, o krovinį reikia nugabenti į kitą uostą. Afrikiečiai negalėjo nei triumų uždaryti, nei konteinerių iškrauti. Nauji kranai stovi, o elektros nėra. Pritvirtinome dangčius, nuplaukėme į Luandą, ten iškrovėme krovinį, užsidarėme dangčius ir plaukėme į Europą", - pasakojo kapitonas.
Kitą reisą H. Zažeckis ketina dirbti laive "Cap Harald", kuris dirba Azijoje. Darbas įtemptas, laukia fiderinis plaukiojimas. Jokio laisvo laiko.
Rašyti komentarą