Laivų daugėja irklinių valčių sąskaita

Lietuvos vidaus vandenų laivų registre jau įregistruota per 60 tūkstančių transporto priemonių. Nepaisant sunkmečio, šiemet per 7 mėnesius jų užregistruota 3452. Tačiau tai dar nereiškia, kad žmonių pragyvenimo lygis gerėja. Taip atsitiko todėl, kad Lietuvoje registruojamos ir irklinės valtys.
Beje, šiemet Kaune įregistruotos net 22 jachtos.

Nepaisant transporto priemonių daugėjimo, baudų už įvairius pažeidimus vidaus vandens telkiniuose mažėja, kateriai ant kranto nebešokinėja. Tačiau tai nereiškia, kad inspektoriai dirba mažiau ir pažeidėjų nebegaudo.

Nebeliko pavaduotojų

Pavasarį Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje (VVVLI) atliktas auditas. Auditoriai nusprendė, kad įstaigoje, turinčioje tik apie 40 darbuotojų, du viršininko pavaduotojų, kurių funkcijos dubliuojasi su skyrių vedėjų funkcijomis, etatai - per didelė prabanga. Susisiekimo ministras patvirtino naują inspekcijos struktūrą, be pavaduotojų. Dabar inspekcijoje liko tik 38 etatai. Trys darbuotojai jau atleisti, dar vieną ruošiamasi atleisti.

Taigi VVVLI viršininkas Algividas Dainoras neteko pavaduotojų Jono Lukšos, dirbusio Klaipėdoje, ir Domijano Popovo. J. Lukša atostogauja, o ar grįš į inspekciją eiti kokias nors kitas pareigas, viršininkas negalėjo atsakyti. D. Popovas, dirbęs pavaduotoju Kaune, tapo vienintelio Lietuvoje Laivybos kontrolės skyriaus, esančio Klaipėdoje, vedėjo Bronislavo Bernoto pavaduotoju. Mat daugiausia laivuojama būtent Klaipėdos ir pamario krašte. Poilsio dienomis čia susirenka žmonės iš visos Lietuvos.

"Tokia visiems reikalinga institucija staiga liko be pavaduotojų, tai šokiruoja, tačiau didelės problemos nėra. Suprantama, darbo užmokesčio fondą reikia taupyti", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Dainoras.

Žvejys jau buvo sumokėjęs 200 Lt baudą už tai, kad nesilaikė taisyklių. Kai pakliuvo antrą kartą plaukdamas farvateriu, buvo grąžintas atgal ir turėjo plaukti pagal taisykles.

Reidai

Visoje Lietuvoje reidai, kurių metu tikrinama, kaip vandens transporto priemonių vairuotojai laikosi taisyklių, vyksta poilsio dienomis, mat tuo metu yra daugiausia plaukiojančiųjų. Klaipėdoje, kur laivyba kur kas intensyvesnė, reidai organizuojami dažniau.

Iš viso inspekcija turi net 11 katerių. Didesnieji kateriai yra ne tik uostamiestyje, bet ir Šilutėje, vienas budi Kauno mariose ir plaukia iki pat Birštono.

Savaitgaliais į didžiuosius Lietuvos ežerus taip pat siunčiami inspektorių ekipažai. Šią funkciją dabar vykdo Kaune esantis Registro skyrius.

Sunkmečiu apie 10 proc. sumažintas skiriamo kuro kiekis, tačiau siekdami užtikrinti kontrolę inspektoriai reidų neatsisako ir sezono metu dirba labai intensyviai. Vien tik per praėjusį savaitgalį visoje Lietuvoje vyko 11 reidų.

Šiemet iki rugpjūčio 28 d. iš viso Lietuvoje surengti 186 reidai, iš jų 56 Klaipėdos ir Šilutės regionuose. Per reidus šiemet patikrintos 3878 priemonės visoje Lietuvoje, o Klaipėdos ir Šilutės regionuose - 1143.

Per minėtą laikotarpį surašyta iš viso 220 administracinių teisės pažeidimų protokolų, iš jų 68 Klaipėdos ir Šilutės regionuose, t. y. beveik trečdalis.

Paprastai inspektoriai pažįsta visus aistringus žvejus ir žino, kuris iš jų linkęs laikytis taisyklių, o kuris ne.

Pažeidėjų mažėja

Paklaustas, kuo šiemet mažųjų laivų navigacijos sezonas skiriasi nuo ankstesnių, inspekcijos viršininkas atsakė, jog nebent tuo, kad yra mažiau pažeidėjų. A. Dainoras juokauja, kad pažeidėjai jau praktiškai išgaudyti, ir girtų mažai pasitaiko, tad baudų pradeda mažėti.

"Mes visą laiką plaukiojome ir gaudėme pažeidėjus. Per pastaruosius dvejus metus ir neblaivių prigaudėme, ir neturinčių techninės apžiūros dokumentų. Anksčiau buvo atvejis, kai kateris Šilutėje iššoko net ant kranto ir pataikė į stovintį džipą. Dabar jau žmonės skaičiuoja pinigus ir stengiasi, kad laivų techninė būklė būtų gera, kad būtų atlikta techninė apžiūra, jau nekalbant apie transporto priemonės registravimą. Jau nebėra vandenyje laivų be numerių. Žmonės įprato plaukdami motoriniu laivu vilkėti gelbėjimosi liemenes. Manau, kad mūsų prevencinės priemonės davė rezultatų. Anksčiau, būdavo, išplaukiam - 3-4 protokolai. Ir dabar neliekame sausi, bet jeigu 1 protokolas surašomas, tai jau gerai. Žmonės jau žino, kad vandenyje reikia laikytis tvarkos, baudos didelės, tad bijo pažeisti taisykles", - sakė A. Dainoras.

Anksčiau pasitaikydavo skundų dėl alkoholio matuoklių patikros. Dabar, pasak A. Dainoro, alkoholio matuoklių patikra atlikta Vilniuje, jie turi patikros sertifikatus. Iškilus problemoms kviečiama į pagalbą policija.

Šiemet didžiausia - 1000 Lt - bauda už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam skirta Klaipėdos regione, o Kauno regione - 500 Lt. Baudos dydis priklauso ir nuo promilių skaičiaus.

Kokiais tik laiveliais nežvejojama Kuršių mariose. Šis vadinamas jūrų rogėmis.

Šiemet iki rugpjūčio 28 d. visoje Lietuvoje jau išieškota 16 tūkst. 225 Lt baudų, Klaipėdos ir Šilutės regione ketvirtadalis - 4 tūkst. 400 Lt baudų.

Užplūdo irklinės valtys

Per šių metų 7 mėnesius iš viso Lietuvoje užregistruota 3452 vidaus vandenų transporto priemonės (motorinės ir irklinės valtys, vandens motociklai ir didesni laivai). Dabar iš viso Lietuvoje tokių priemonių yra per 60 tūkstančių.

Skaičius būtų įspūdingas, jeigu visos tos priemonės būtų pramoginiai laivai. Tačiau Lietuvoje yra registruojamos ir irklinės valtys, kurių keliamoji galia viršija 250 kg.

Pavyzdžiui, per 7 šių metų mėnesius Panevėžyje buvo įregistruotos 264 priemonės, iš jų net 202 irklinės ir tik 62 motorinės valtys.

Šiemet per 7 mėnesius transporto priemonių - net 619 - įregistravo vilniečiai, tačiau iš jų net 460 irklinių valčių ir tik 142 motorinės valtys bei 17 jachtų. Daugiausia jachtų šiemet, net 22, užregistruotos Kaune, tačiau 70-80 proc. jų laikoma Klaipėdoje, uostamiestyje šiemet įregistruota 14 jachtų.

Pasak A. Dainoro, taip atsitiko todėl, kad didžiausi prekybos centrai akcijos metu pigiai pardavė, ko gero, iš Kinijos atgabentas gumines valtis, kurių keliamoji galia - per 300 kg. Tokių valčių žmonės prisipirko, ir jas teko registruoti.

Pasak A. Dainoro, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras davė nurodymą VVVLI išsiaiškinti, kaip irklinių laivų atžvilgiu elgiamasi kitose Europos šalyse, tad šiuo metu atliekama studija. Jau surinkta informacija apie situaciją Latvijoje, Norvegijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Slovakijoje, Belgijoje.

Nors uosto akvatorijoje draudžiama žvejoti, tačiau žvejų neretai būna pilna. Uosto direkcija su jais nekovoja, o inspektoriai neturi teisės šeimininkauti ne savo vandenyse.

Piniginė išraiška

Transporto priemonių registracija pinigine išraiška šiemet didėjo Kaune, Šilutėje ir Šiauliuose, o kituose miestuose nežymiai sumažėjo.

Pernai per 7 mėnesius už priemonių registravimą, dokumentų išdavimą ir technines apžiūras VVVLI surinko per 577 tūkst. Lt, o šiemet per tą patį laikotarpį - 543 tūkst. Lt. Taigi pernai metų lygis išlaikytas 94 proc. Šiemet šioje srityje iš 11 Lietuvos regionų pirmauja Kaunas (šiemet surinkta 105 tūkst. Lt, pernai per 7 mėnesius - 102 tūkst. Lt), Vilnius (per 68 tūkst. ir 82 tūkst. Lt), Klaipėda (63 tūkst. ir 86 tūkst. L), Šilutė (per 51 tūkst. ir 45 tūkst. Lt), Šiauliai, Marijampolė.

Dalia BIKAUSKAITĖ