Laivų bangos ardo krantus, žudo žmones

Pabaiga. Pradžia 58-ajame numeryje.

Su laivų bangomis sunkiau kovoti

Laivų sukeltos bangos būna labai keistos. Anot profesoriaus T. Soomere, su siūbavimu, kurį sukelia laivas, sunkiau kovoti. Bangos vandens paviršiuje negali bėgioti labai greitai. Jų greitis apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę. Pavyzdžiui, jeigu gylis akvatorijoje yra 10 m, maksimalus paviršinių bangų greitis - 10 m per sekundę, t. y. 36 km per valandą, arba apie 20 mazgų.

Šiuolaikiniai laivai plaukia greičiau nei jų sukeltos bangos. Todėl vandens paviršiuje susidaro labai keisti efektai. Jeigu laivas plaukia tokiu greičiu, kokiu juda bangos, susidariusių bangų aukštis gali būti labai didelis. Todėl uostų navigaciniuose kanaluose, šalia saugomų teritorijų ir pan. laivų greičiai yra ribojami. Jeigu jie plauktų greitai, gali sukelti milžiniško dydžio bangas ir pavojų aplinkai.

Kapitonams duotas nurodymas plaukti gerokai lėčiau nei bangos greitis, išskyrus kelis specialius atvejus, kai leidžiama viršyti tą greitį. Paprastai rekomenduojama navigacijos kanaluose neviršyti pusės bangos greičio.

Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai abiejose kanalo pusėse yra seklumos. Tokiais atvejais laivas sukelia labai gilią depresiją, vaizdžiai tariant, padaro skylę vandenyje. Tam tikru laikotarpiu vanduo pasitraukia, paskui vėl sugrįžta ir tokiu būdu uoste atsiranda siūba.

Pernai balandį-gegužę Italijos Venecijos uoste buvo atlikti matavimai ir padaryti tam tikri atradimai laivų bangų mokslo srityje. Ne itin didelis laivas, plaukiantis ne per daug dideliu greičiu sudaro 2,5 m aukščio ir 120 m bei didesnio ilgio depresiją, t. y. vandens lygis pakyla 2,5 m. Jeigu netoli kanalo nebūtų seklumų, tokių problemų nekiltų. "Mes kol kas nesuprantame, kodėl tai vaidina tokį vaidmenį", - sakė profesorius.

Profesoriaus teigimu, laivų bangos žudo žmones. Prieš 100 metų bandomas naujas karinis laivas Suomijos įlankoje sukėlė tokią bangą, kuri per 10 km atstumą užmušė du jaunuolius. Yra duomenų apie 4 žmones ir šunį, žuvusius nuo Talino įlankoje laivų sukeltų bangų.

Patirties - į Estiją

Loreta Kelpšaitė - fizikė. Vilniaus universitete baigė aplinkos ir cheminės fizikos magistrantūrą, nagrinėjo Baltijos jūros srovių modeliavimo temą. Pasirinkus bangų temą jai buvo rekomenduota stoti į doktorantūrą Klaipėdos universitete.

Kadangi Lietuvoje mokslininkų "bangininkų" apskritai nebuvo, L. Kelpšaitė buvo "ištremta" dvejiems metams į Estiją, pas estų mokslininką T. Soomere pasimokyti, kad grįžusi į Lietuvą tęstų darbus.

T. Soomere buvo jos disertacijos "Natūralių ir antropogeninių bangų poveikis krantui" darbo vadovas. Antropogeninės - laivų, kitaip sakant, žmogaus ūkinės veiklos sukeltos bangos.

Savo tyrimus ji atliko Taline. L. Kelpšaitės disertacijos išvada - laivų sukeltos bangos ramiuoju metų laiku atneša tam tikrą energijos kiekį į krantą. Tuo laikotarpiu, kai natūralus energetinis fonas būna ramus, t. y. kai nėra audrų, susidaro papildomas energetinis triukšmas, kurį sukuria laivų sukeltos bangos. Pastarosios ir sukelia krantų ardą, daro neigiamą poveikį ekosistemai.

Disertacija jau seniai apginta ir šiuo metu L. Kelpšaitė yra Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Geofizinių mokslų katedros vedėja.

Ar pinigai metami į balą?

Taline tyrimų metu įgytas žinias šiuo metu L. Kelpšaitė bando pritaikyti Lietuvoje. Pernai pirmą kartą jos vadovaujamoje katedroje buvo apgintas magistrinis darbas, skirtas įvertinti galimas laivų bangų sukeltų bangų poveikio zonas Melnragės ir Girulių paplūdimiuose.

"Visi pastebėjo, kad Melnragės paplūdimys per pastaruosius 10 metų labai susiaurėjo. Žmonės sako, audros plauna krantą. Kyla klausimas, kodėl prieš dvidešimt metų jos darė mažesnę įtaką nei dabar? Pasirodo todėl, kad buvo pakeista molų konfigūracija.

Dar vienas klausimas, į kurį šiandien mes bandome atsakyti - ar pildant Palangos paplūdimį smėliu pinigai metami į balą ar ne?

Papildžius paplūdimį smėliu, jo tūris padidėjo 44 tūkst. kub. metrų. Visas smėlis, naudojamas paplūdimiui platinti, liko, o po paskutinių papildymo smėliu darbų jo netgi padaugėjo. Dalis šio smėlio nukeliavo į kopas, dalis į povandeninį šlaitą, bet jis vis dar yra Palangos paplūdimyje. Tačiau žmogui atrodo, kad kiekvieną rudenį paplūdimys siaurėja dėl rudenį pakilusio vandens lygio, o vasarą mes vėl matysime plačius paplūdimius. Mano nuomone, gerai, kad pilamas smėlis, tai vienintelis būdas, kuriuo šiandien galime apsaugoti paplūdimį, tai patvirtino audra "Feliksas". Centrinis Palangos paplūdimys, kuris buvo pildomas smėliu, mažiausiai nukentėjo nuo audros. Didesni paplūdimio praradimai stebimi piečiau Birutės kalno ir už gelbėtojų stoties", - kalbėjo mokslininkė.

Šiuo metu Klaipėdos universiteto mokslininkai planuoja tirti trumpalaikius vandens lygio svyravimus Klaipėdos uoste. Pasak L. Kelpšaitės, mes daug ką žinome apie ilgalaikius vandens lygio svyravimus, t. y. kaip kito vandens lygis per pastaruosius 100 metų. Tačiau galima gauti duomenis apie vandens lygio svyravimus kas minutę. Jie gali parodyti traukūno susidarymą, atsakyti į klausimą, kaip dažnai ir koks traukūnas susidaro Klaipėdos uoste. Pasak mokslininkės, trumpalaikiai vandens lygio svyravimai gali parodyti, kaip dažnai Klaipėdos uoste gali susidaryti pavojingi reiškiniai.