Laivų bangos ardo krantus, žudo žmones

Profesorius dr. Tarmo Soomere - vizituojantis Klaipėdos universiteto dėstytojas, pirmo kurso magistrantams dėstantis bangų dinamiką. Jis - matematikas, baigęs Maskvos M. Lomonosovo universitetą, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriantis Baltijos jūros okeanografijai. Jo tyrinėjimų sritis - netiesiniai procesai priekrantės zonoje, paprasčiau pasakius, įvairios bangos ir jų poveikis krantui.

Estijoje T. Soomere - garsus mokslo populiarintojas. 2015 metų sausį jis buvo inauguruotas į Estijos mokslo akademijos prezidentus. Už jūrinio mokslo sukūrimą ir iškėlimą į pasaulinį lygį pernai profesorius savo šalyje apdovanotas medaliu.

Viena iš pagrindinių T. Soomere mokslinių interesų sričių šiandien - laivų sukeltos bangos. Talino įlankoje daugiau kaip trejus metus iš eilės buvo atliekami eksperimentai, kurių tikslas - atskirti laivų sukeltų ir natūralių bangų poveikį krantui.

Atliekant tyrimus Talino įlankoje pastebėta, kad per audrą kai kuriose vietose krantas "priaugdavo", o esant ramiam orui kaip tik būdavo ardomas. Šių priešingų procesų priežastis - laivų sukeltos bangos, kurios sklinda iš kitos pusės nei vėjo sukeltos bangos. Trys T. Soomere doktorantai apgynė disertacijas šia tema. Tarp jų - Loreta Kelpšaitė, šiuo metu dirbanti Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedroje.

Bangų energija - 4 vietoje

Pasak profesoriaus T. Soomere, bangų atsimušimas į krantą - didelę energetiką turintis procesas. Kranto zona energijos sukaupimo atžvilgiu užima ketvirtą vietą pasaulyje po žemės drebėjimų, asteroidų atsitrenkimų ir vulkanų išsiveržimo.

Visoje Baltijos jūroje kilusios bangos ritasi 1000 kilometrų nesustodamos ir krantui perduoda visą tą energiją, kurią joms suteikia vėjas. Baltijos jūra maža, todėl bangos periodas ir aukštis palyginti nedideli. Atvirose Atlanto vandenyno vietose, pavyzdžiui, prie Portugalijos, kiekvienam bėginiam kranto zonos metrui tenka 20 kilovatų energijos. Baltijos jūroje šis skaičius, pasak profesoriaus, maždaug 10 kartų mažesnis. Klaipėdoje ir visoje Lietuvos zonoje kiekvienam bėginiam kranto zonos metrui tenka vidutiniškai 2-2,5 kilovato energijos.

Mokslininkų apskaičiavimais, palei krantą per metus bangos gali iš vienos vietos į kitą labai lengvai pernešti apie 1 milijoną kubinių metrų smėlio ar dugno sąnašų, netgi perkelti akmenis ar išplauti smėlio dugne gulinčius paskendusius laivus.

Nešmenų transportavimas nutrauktas

T. Soomere vadovaujama laboratorija ketverius metus skyrė tyrimams siekdama įvertinti išilginio nešmenų transporto kiekius. Norima atsakyti į klausimą, kiek realiai yra pernešama smėlio mūsų Baltijos jūros priekrantėje nuo Sambijos pusiasalio iki Pernu, Rygos įlankos.

"BANGININKAI". Matematikas Tarmo Soomere ir fizikė Loreta Kelpšaitė šiuo metu tyrinėja bangas. Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak profesoriaus, Klaipėdos uostas yra būtent ten, kur vyksta gana stiprus dugno sąnašų pernešimas lygiagrečiai krantui. Šiuo metu gilus farvateris Klaipėdos sąsiauryje bei uosto vartai, išeinantys į atvirą jūrą, nutraukia šį nešmenų pernešimą.

"Klaipėdos uostas pastatytas toje vietoje, kurioje nuosėdų pernašos procesai labai intensyvūs. Todėl jį plėsti reikia atsargiai, prieš gilinant farvaterį labai gerai pagalvoti, kaip kompensuoti nešmenų nutraukimą. Projektuojant didelius įrenginius būtina atsižvelgti į natūralią smėlio pernašą. Kas dabar vyksta, mes kol kas tiksliai nežinome, tik stebime, kad išilginis nešmenų transportas nutrauktas. Vienoje pusėje, prie Delfinariumo, pastebime, kad visą laiką kaupiasi šiek tiek smėlio, o iš kitos pusės, į šiaurę nuo uosto, yra labai smarkiai nuplaunamas krantas", - kalbėjo profesorius.

Kinta vėjo kryptis

Uostai projektuojami atsižvelgiant į vyraujantį hidrodinaminį klimatą. Viena iš didžiausių uostų problemų yra traukūno formavimasis audrų metu. Kad jo išvengtų, projektuotojai atsižvelgia į tai, jog galimas uosto akvatorijos siūbos periodas nesutaptų su iš jūros ateinančių bangų periodu. Priešingu atveju tai gali sukelti stovinčias bangas uoste, kurias galima palyginti su švytuoklės efektu, kai vandens masė atsirita į vieną uosto krantinę, atsimuša ir yra pernešama kitos krantinės link beveik neprarasdama savo energijos. Šiuos siūbavimus galima reguliuoti keičiant uosto konfigūraciją. Tačiau uostas pastatomas ilgam, o štai klimatas yra kintantis.

Pastaruoju metu daug kalbame apie klimato kaitą - mažėja ledų, kyla temperatūra, štormai darosi stipresni. Tačiau, pasirodo, didžiausias pokytis Baltijos šalių pietuose - vėjo krypties kaita. Kai ji keičiasi, kinta visi bangų parametrai - ir aukštis, ir periodas etc. Bangų periodą tam tikra prasme lemia tai, iš kur jos ateina. Kai keičiasi vėjo kryptis, bangos ateina iš kitos jūros dalies. Pasak profesoriaus, didelis skirtumas, ar bangos eina iš Danijos sąsiaurio, ar iš Švedijos. Bangų nukeliauti atstumai skirtingi, todėl Lietuvos krantus pasiekia skirtingų periodų bangos. Ir visai galimas dalykas, kad dėl tų periodų kaitos gali prasidėti švytuoklės efektas kai kuriose Klaipėdos uosto vietose.

Į Klaipėdos uostą bangos ateina iš jūros, daugiausia arba iš pietvakarių, arba iš šiaurės ar šiaurės vakarų. Tai susiformavo per kelis dešimtmečius. Bet dabar, kai bangos pradeda eiti iš kitos pusės, jos tikrai gali patekti į kanalą ir pasiekti įvairias akvatorijos vietas, netgi vidinius baseinus, kuriuose stovi jachtos ir mažos valtys, taip sukeldamos pavojus mažiesiems pramoginiams laivams.

Profesoriaus teigimu, Klaipėdos uostas ir jo molai buvo tinkamai pastatyti atsižvelgiant į tai, koks anksčiau buvo hidrodinaminis režimas, vėjas ir bangos. Tačiau dabar, kai keičiasi klimatas, keičiasi bangų kryptis ir jų periodas, ankstesni apskaičiavimai gali pasirodyti esą netinkami šiai situacijai ir ekstremalių įvykių Klaipėdos uoste gali tik daugėti.