"Laivininkystės" privatizavimas: trečias kartas nemeluos?

Tačiau jūrinės organizacijos vėl pradeda rinkti parašus prieš LJL privatizavimą, rengia kreipimąsi į premjerą Algirdą Butkevičių ir neatmeta galimybės imtis drastiškų priemonių - tokių, kaip laivų areštas.

Šis kartas jau būtų trečias bandymas privatizuoti LJL. O liaudies išmintis byloja, kad trečias kartas nemeluoja.

Senoji LJL buvo reorganizuota 2001-aisiais ją padalinant į dvi bendroves. Geriausi laivai ir keltai buvo parduoti danams ir įsteigta bendrovė "LISCO Baltic Service" (dabar - AB "DFDS Seaways"). Kitai bendrovei - dabartinei LJL - atiteko skolos ir prastesni laivai.

Pirmą kartą jos akcijas norėta parduoti 2002-2003 m., tačiau didžiausią kainą - 33 mln. Lt - pasiūlė danų kompanija "Trident Marine", kuri, suabejojus jos kapitalu, galų gale buvo pašalinta iš konkurso ir akcijų pardavimas nutrauktas. Antrą kartą šią bendrovę norėta privatizuoti 2010-aisiais, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Eligijus Masiulis. Tada pasipriešino ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, ir jūrinės bei kitos visuomeninės organizacijos - irgi buvo renkami parašai, rengiami piketai etc.

Ministras mato du kelius

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius praėjusį penktadienį "Vakarų ekspresui" sakė, kad niekas nedega ir jokios skubos dėl privatizavimo nėra. Šiuo metu ministerija esą svarsto visus galimus variantus. Pasak ministro, "Laivininkystei" išgelbėti yra du būdai - arba į įmonę investuoti, parduoti senus laivus ir pirkti naujus, kurie uždirbtų, arba privatizuoti.

Bendrovė jau šešerius metus dirba nuostolingai, nuostoliai kaupiasi, tad nieko nedarant esą galima sulaukti ir bankroto. Anot ministro, turime atsižvelgti ir į "Laivininkystės" turimus laivus - jų dydį, techninę būklę etc., be viso kito, jie dar yra taršūs, paprasčiau pasakius, LJL technika nėra efektyvi. Todėl bendrovės sąnaudos vienos tonos krovinio gabenimui gana didelės.

R. Sinkevičiaus teigimu, ministerija kviečiasi į pagalbą nepriklausomus ekspertus, kurie nagrinėja rinką. Be viso kito, labai svarbu teisingai prognozuoti, kada laivybos rinka atsigaus. Taigi kol kas lūkuriuojama tikintis, kad taip atsitiks artimiausiu metu.

"Viską svarstome, įvairius variantus", - sakė ministras.

AKIŲ DŪMIMAS? Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tvirtina, kad ministerija, spręsdama, ką daryti su "Laivininkyste", niekur neskuba, tačiau Lietuvos jūrininkų sąjunga gavo šios ministerijos parengtą Vyriausybės nutarimo dėl "Lietuvos jūrų laivininkystės" akcijų perdavimo valstybės įmonei Turto fondui projektą. Jame nevyniojant žodžių į vatą pasakytas ir tikslas - įtraukti šios bendrovės akcijas į privatizavimo objektų sąrašą. Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublika") nuotr.

Akcininkai susizgribo

LJL generalinis direktorius Audronis Lubys teigė, kad jokio raštiško pranešimo apie bendrovės privatizavimą nėra gavęs. Lapkričio 11 d. įvyko bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame nedalyvavo nė vienas iš daugiau kaip 2 tūkst. smulkiųjų akcininkų, tik pagrindinio akcininko - Susisiekimo ministerijos, kuri valdo per 56 proc. akcijų, atstovas, turintis raštišką įgaliojimą balsuoti. Nepaisant to, LJL privalėjo nuomoti didelę salę, kurioje galėtų sutilpti tiek akcininkų. Susirinkimo dienotvarkėje buvo vienintelis klausimas - prašymas pritarti dviejų laivų "Audrė" ir "Akvilė" pardavimui. Pagrindinis akcininkas tam pritarė.

Apie bendrovės privatizavimą akcininkų susirinkime jokios kalbos nebuvo, tad žiniasklaidoje pasirodžius pranešimui apie tai, LJL vadovas netgi pamanė, kad tai jos prasimanymas. Dabar jis taip nebegalvoja, nes lapkričio 13 d. Vilniuje vyko bendrovės valdybos posėdis, kuriame jau užsiminta ir apie tokią perspektyvą.

"Labai gerai, kad akcininkas susigriebė, nes jeigu rinka neatsigaus dar metus dvejus, o akcininkas nepadės, mes eisime susinaikinimo link", - sakė A. Lubys.

Visą straipsnį skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" trečiadienio numeryje