"Laivininkystės" fronte paliaubomis nekvepia

Anot P. Bekėžos, šiokių tokių pragiedrulių "Laivininkystėje" yra, pavyzdžiui, didelei daliai jūrininkų atlyginimai jau sumokėti. Tačiau, pasak jo, tai praktiškai nesibaigiantis procesas, nes naujos įgulos eina dirbti į laivus, tad vėl gali būti, kad atlyginimai laiku joms nebus mokami.

Tokia politika neturi ateities

"Galvodamas apie bendrovės ateitį kokių nors gerėjimo prošvaisčių kol kas nelabai įžvelgiu. Ne be reikalo priimtas sprendimas parduoti visus laivus. Jeigu juos parduos, su jūrininkais iki galo nebus atsiskaityta. Jie iš garantinio fondo gau kur kas mažesnes išmokas, negu jiems priklausys. Juk bendrovę slegia skola ne tik bankui, bet ir AB "Lietuvos geležinkeliai". Kai parduos laivą, reikės atsiskaityti su šia bendrove. Jūrininkai be darbo užmokesčio nebedirbs, jie jau prisiplaukiojo užtektinai. Vienas kitas eina į kitą reisą nepaisydamas, kad už praėjusį su juo neatsiskaityta, ir tiki, kad galų gale jam bus sumokėta.

Didžioji dalis jūrininkų jau įsitikino, kad su jais ne tik kad neatsiskaitoma, bet ir nesiskaitoma. Kai buvo skirta pinigų "Laivininkystei" gelbėti, jūrininkų atlyginimams jų nebuvo numatyta. Įsitikinome, kad gelbėjamas verslas, o jūrininkai nesvarbu. Tačiau verslas prasideda nuo žmogaus, su juo turi būti atsiskaitoma, jis turi būti laiku pamaitintas, priešingu atveju iš jo darbininko nebus. Laivas - metalo laužas. Valdžios vyrai niekaip nesupranta, kad patys laivai be jūrininkų nieko nepadarys ir neuždirbs jiems jokių pinigų. Jeigu ir toliau tokią politiką varys mūsų valdžios vyrai, vadinasi, išeis šnipštas. Žmonės reikalaus atlyginimų ir nebus palikti likimo valiai", - kalbėjo P. Bekėža.

"Voruta" vėl sulaikyta

Laivas "Voruta" tebestovi Portugalijoje. Jo remontas baigtas, krovinys yra, su laivo įgula, kaip deklaravo LJL vadovybė, atsiskaityta, o jis iki šiol vis nedirbo ir tai kėlė nerimą.

Vakar gauta žinių, kas ten atsitiko, apie tai dienraštį informavo LJS pirmininkas. Pasirodo, "Vorutos" įgulai atlyginimai buvo sumokėti tik iki liepos. Laivo įgulos nariai kreipėsi į Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) inspektorių, pastarasis - į teismą, ir laivas "Voruta" vėl yra sulaikytas Portugalijoje, kol nebus atsiskaityta su laivo įgula už liepą ir rugpjūtį. Įgula nori būti pakeista, sugrąžinta į Lietuvą, bet pirmiausia reikalauja jai sumokėti atlyginimus.

AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas antradienį teigė, jog vyksta derybos dėl arešto laivui "Voruta" panaikinimo ir jos eina į pabaigą. Apie pakartotinį laivo areštą, jeigu toks buvo, jis dar nebuvo gavęs informacijos.

"Ventą" bandys parduoti

Praeitą savaitę laivo "Venta" įgula buvo visiškai pakeista, jūrininkams atlyginimai sumokėti Kanadoje ir jie neseniai sugrįžo į Lietuvą. Pasak P. Bekėžos, šio laivo frachtuotojas skyrė pinigų, kad būtų atsiskaityta su žmonėmis ir kad laivas nestovėtų sulaikytas JAV.

Į šį laivą, kuris, jūrininkų žiniomis, turės būti parduotas, jau nuskraidinta nauja įgula. "Negalėčiau pasakyti, kad ji plukdys laivą pirkėjui, bet kad "Ventą" planuojama parduoti, niekada nebuvo slepiama. Tačiau šis klausimas nėra galutinai išspręstas, ar "Venta" bus parduota, ar dirbs toliau. Žinoma, norėtųsi ją parduoti ir ieškoti geresnių laivų, jeigu situacija būtų palanki ateityje, bet kol kas ji nėra tokia. Idėja parduoti "Ventą" - ne mano, ji buvo ir prieš man pradedant vadovauti. Klausimas tik tas, už kiek tą laivą galima parduoti ir kaip?" - sakė S. Dobilinskas.

Dėl "Deltuvos" bylinėjamasi

"Deltuva" tebėra sulaikyta Klaipėdos uoste, vyksta bylinėjimasis. Į teismą kreipėsi LJL. Ji apskundė antstolio veiksmus ir mano, kad jūrininkų reikalaujama suma yra per maža, kad būtų galima sulaikyti laivą.

"JLJ apskundė antstolio veiksmus, vilkina procesą. Geriau sumokėtų jūrininkams atlyginimus, atostoginius ir "Deltuva" galėtų plaukti dirbti", - sakė LJS pirmininkas.

"Tokius neteisėtus dalykus, kuriuos sau leidžia antstoliai kaip "Deltuvos" atveju, skundžiame. Sutinku, galima areštuoti sąskaitą, turtą, kad jis nebūtų parduotas. Tačiau neleisdami valdyti įmonės, uždirbti pinigų, antstoliai daro nusikaltimą. Jeigu būtų buvę uždirbta pinigų ir kur nors ne ten jie būtų buvę išleisti, būtų buvę galima kaltinti. Bet kai neleidžiama uždirbti iš anksto reziumuojant, kad bus padaryta ne taip, daromas nusikaltimas kompanijai. Antstolių reikalavimų dalis teisme panaikinta, dalis liko. Laivas "Deltuva" dar negali išvykti. Tokį veiksmą vertinu kaip bandymą "išsimušti" pinigų nepaisant to, kad nuskriaudė visus aplinkui", - teigė S. Dobilinskas.

TEBESTOVI. "Lietuvos jūrų laivininkystė" apskundė antstolio veiksmus dėl laivo "Deltuva" sulaikymo. Egidijaus Jankausko nuotr.

Krante esantiems jūrininkams už atostogas, už laisvadienius ir kt. iki šiol nesumokėta nuo pernai lapkričio. Pasak P. Bekėžos, skola gana nemaža ir tokių žmonių skaičius vis didėja, vyksta ilgas procesas. Po to, kai žmogus kreipiasi į Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją, kartais tenka laukti mėnesį, kol apsvarsto ir priima sprendimą. Paskui dar mėnuo skirtas skundams, tad sprendimai įsigalioja po mėnesio.

Tačiau LJL jūrininkams, kurie su Darbo ginčų komisijos sprendiniais nueina į bendrovę, sakoma, kad sąskaita tuščia ir nėra iš ko jiems mokėti.

Jūrininkai gąsdinami

Lietuvos jūrininkų sąjunga piktinasi, kad LJL administracija esą gąsdina jūrininkus, norinčius atsikovoti atlyginimus, aiškindama, kad jiems nebus darbo bendrovės laivuose.

"Jūrininkai mus jau įspėjo, kad prasidėjo jūrininkų, kurie padavė ieškinius ir kuriems buvo priteista pinigų, gąsdinimai, kad jiems nebus darbo "Laivininkystėje". Laivų įgulų nariai pasakojo, kad kai kuriems jūrininkams, buvusiems tame būryje, dėl kurių pretenzijų antstolis sulaikė laivą "Deltuva" Klaipėdoje, iš pradžių buvo siūloma vykti dirbti į laivą "Venta", o paskui pareikšta, kad jie niekur nevyks, nes nėra lojalūs "Laivininkystei", bylinėjasi su ja", - pasakojo P. Bekėža.

"Tie, kurie sulaikė "Deltuvą", yra kenkėjai. Jie nuskriaudė ne tik save, bet ir kitus", - pakartojo LJL generalinis direktorius S. Dobilinskas ir pridūrė, jog nėra davęs jokių nurodymų kaip nors juos gąsdinti ar prieš juos imtis kokių nors veiksmų. Tačiau garantuoti, kad kokio nors administracijos darbuotojo nervai neišlaikė, nes ateina labai daug prašančiųjų mokėti atlyginimą, ir kad jis ko nors panašaus nepasakė, negalėjo.

Kodėl laivai nedirba?

Jūrininkams kyla klausimų, kodėl laivas "Romuva" taip ilgai stovi Italijoje. Darbo užmokesčio klausimai, atrodo, buvo išspręsti, su jūrininkais atsiskaityta. Nerimą kelia tai, kad iki šiol nei "Voruta", nei "Romuva" nedirba. Laivo "Raguva" įgula turėjo būti keičiama Lenkijoje, su ja praktiškai atsiskaityta.

S. Dobilinskas sakė, jog tikimasi artimiausiu metu pakrauti laivus "Raguva", tai bus daroma šiomis dienomis, ir "Romuva"- tikimasi savaitės pabaigoje. "Ieškom krovinių ir kitiems laivams. Jeigu dirbs, jie uždirbs. Jeigu skolas būtų galima mokėti tolygiai, manau, po truputį mes išsikapstytume. Bet krentant meteoritams iš skolų debesies, reikia turėti kreditinę liniją, be jos mes tikrai neišsisuksime, - kalbėjo LJL generalinis direktorius.

- Matau šviesą tunelio gale. Lietuvos Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ryžosi tokiam žingsniui, vykdome užsibrėžta planą. Jeigu laivai jau būtų pajudėję, būtų buvę daug smagiau, bet, deja. Laivas - ne mašina, kai vairuotoją gali išleisti neapmokamų atostogų, o mašiną pastatai į aikštelę. Laivai visą laiką turi būti prižiūrimi, saugumo sumetimais juose turi būti įgulos, nors ir minimalios sudėties. Ir visa tai kainuoja nemažus pinigus. Šiuo metu neketiname parduoti nė vieno iš liekančių keturių laivų. Ieškome būdų, kaip visus juos įdarbinti, nes jie dar gali uždirbti pinigų. Tie laivai turi išnaudoti savo resursus.

Deja, palankumo rinkoje ženklų kol kas nematau. Esant dabartinei situacijai dirbti galima, bet tikėtis, kad staigiai situacija pagerės, nėra pagrindo", - aiškino LJL generalinis vadovas.

Per daug darbuotojų

LJS pirmininko manymu, jūrininkų, turint omenyje, kad LJL, kai parduos laivą "Venta", beturės keturis laivus, skaičius yra per didelis. "LJL reikės atsikratyti dalies žmonių, t. y. mažinti darbuotojų skaičių. Juos atleidžiant iš darbo tektų mokėti išeitines pašalpas, tai dideli pinigai, nes nemažai jūrininkų yra išdirbę ilgus metus, ir jų kol kas nėra iš kur paimti. Kai kurie jūrininkai jau parašė pareiškimus atleisti iš darbo, kaip priežastį nurodydami neišmokėtus atlyginimus, jie, žinoma, išeitinių pašalpų negaus, nes išeina savo noru. Manau, kad jūrininkus gąsdinti apsimoka, nes jie pradės ieškotis kito darbo. Tiems, kuriems neatsiras darbo laivuose, vis tiek LJL turės mokėti Vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą. Tačiau specialistui, turinčiam diplomus, sėdėti krante - ne išeitis", - sakė P. Bekėža.

"Kaip pagal dabartinius Lietuvos įstatymus galima žmogaus atsikratyti?" - klausė S. Doblinskas.

Klausiamas, ar LJL neketina artimiausiu metu mažinti darbuotojų skaičiaus, jis atsakė: "Specialistai yra reikalingi. Iš Darbo ginčų komisijos gaunu labai daug sprendimų. Jeigu dėl to labai pykčiau ir norėčiau visus atleisti, "Laivininkystės" neliktų apskritai. Palikimas labai sunkus. Laivų sumažėjo, per pusmetį buvo parduoti du. Yra nemažai žmonių, padavusių pareiškimus ir išėjusių iš darbo. Jaunesni susiranda darbo kitur, tai natūralu, bet yra ir pagyvenusių žmonių. Situacija nėra lengva vertinant iš visų pusių. Žmogiškųjų resursų klausimas taip pat yra labai opus."

S. Dobilinskas LJL vadovauja dar tik antras mėnuo. Į klausimą, kaip vertina "Laivininkystės" situaciją, atsakė: "Padėtis labai sunki. Jeigu laivuose kapitonams dar pavyksta valdyti situaciją, tai krante labai sunku. Imti dabar ir nušviesti žmonėms šviesią ateitį, pasakyti, kada su jais bus atsiskaityta, negaliu. Turėjau planą, tačiau jo vykdymą tenka šiek tiek atidėti. Dėl laivo "Deltuva" jis jau atidėtas kokias tris savaites. Jeigu skaičiuosime, kad viena jo diena kainuoja po 1,5-2 tūkst. eurų, galima įsivaizduoti, kiek tokie dalykai kainuoja."