"Laivininkystės" bankrotas Lietuvos vėliavos nenuskandintų

Buvęs ilgametis LJL vadovas Vytautas Vismantas ir kiti seni bendrovės darbuotojai su žiniasklaida nesikalba, nes "nenori veltis į politiką". Nuo spaudos nesislėpė tik dabartinis Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, nuo 2006-ųjų iki 2009 m. kovo ėjęs LJL valdybos pirmininko pareigas. Jis yra įsitikinęs, kad "Laivininkystės" bėdų pradžia buvo ydinga bendrovės "Lisco" privatizacija. Su tuo sutinka ir buvęs ilgametis Uosto vadovas, buvęs Seimo narys Valentinas Greičiūnas.

Liko su senais laivais

Žiniasklaidoje dažniausiai tvirtinama, jog "Laivininkystę" pražudė tai, kad prieš už paimtą didžiulį kreditą iš SEB banko buvo nupirktas laivas "Venta", o dabar ši skola skandina visus kitus laivus. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža kaltina valdžią, t. y. bendrovės valdybą, kuri priiminėjo tokius sprendimus.

Tuo metu LJL valdybos pirmininko pareigas ėjęs A. Vaitkus buvo Susisiekimo ministerijos sekretorius. Susisiekimo ministerijoje jis dirbti pradėjo 2002-aisiais, kai po bendrovės "Lisco" privatizacijos jau buvo įvykdyta reorganizacija - geriausi laivai ir keltai buvo parduoti danams ir įsteigta bendrovė "LISCO Baltic Service" (dabar - AB "DFDS Seaways"), o kitai bendrovei - dabartinei LJL - atiteko skolos ir prastesni laivai.

V. Greičiūno manymu, tokia privatizacija buvo itin nesėkminga. Jau tada buvo prognozuojama, kad pastaroji bendrovė žlugs, nes su tokiais laivais išsilaikyti neįmanoma. Tačiau ji išsilaikė beveik 15 metų.

A. Vaitkaus manymu, žlugimo priežasčių irgi reikia ieškoti tame laikotarpyje.

"Nieko nekaltinu, bet radau tokią faktologiją, kad pelningiausiai dirbantys laivai ir pelningiausios veiklos buvo atskirtos, o dabartinei "Laivininkystei" paliktos pačios nepelningiausios veiklos ir 25-30 metų senumo laivai. Tuo metu Lietuvos laivai buvo pilkajame Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo sąraše. Tarptautinių reikalavimų pažeidimų skaičius buvo toks, kad betrūko vieno ir būtume patekę į juodąjį sąrašą", - tuos laikus prisiminė A. Vaitkus.

9 metus, iki 2010-ųjų, LJL vadovavo V. Vismantas. Anot A. Vaitkaus, tuometinis vadovas nuolat kartodavęs, kad nieko negalįs padaryti, nes laivai seni, mechanizmai susidėvėję. Akivaizdu, kad reikėjo tas problemas spręsti. LJL buvo pasiūlyta parengti planą, kaip keisti susidariusią situaciją.

"Dabar vienašališkai puolama Susisiekimo ministerija kaip viena iš akcininkų, o visi kiti akcininkai neegzistuoja. Kai varžybas laimi krepšinio komanda, sakome, kad tai padarė žaidėjai, kai pralošia - kaltas treneris. Taip, ministerija turi valdybą, bet ne ji tiesiogiai valdo įmonę, o jos vadovas. Akcinių bendrovių įstatyme aiškiai pasakyta, kad pagrindinė atsakomybė tenka jam. Įstatymas leidžia jam priimti kardinalų sprendimą jeigu jis mano, kad valdybos sprendimas neteisingas. Neteisingų valdybos sprendimų jis gali nevykdyti savo nuožiūra. Laivą "Venta" pirkti pasiūlė V. Vismantas, įvardino, kad tai vienas iš geriausių "handy-size" laivų, tuo metu buvusių rinkoje. Mes negavome jokios kritinės pastabos, kad laivas nupirktas ne laiku ar už per didelę kainą", - kalbėjo A. Vaitkus.

Jo teigimu, laivas "Venta" uždirbo pagrindinius pinigus, bent jau taip deklaravo LJL. A. Vaitkus mano, kad tai buvo naudingas pirkinys, duodantis gerą impulsą įmonei išlipti iš bėdų. Tai esą ir vyko iki 2009-ųjų, kai prasidėjo pasaulinė krizė, paveikusi globaliai visą pasaulinį laivyną.

"Ką tada darė verslininkai? Kai buvo pakilimas, kai viskas sekėsi gerai, jie irgi pirko laivus. Viena kompanija 2008-ųjų pabaigoje įsigijo laivą už 30 milijonų dolerių, o jau 2009 metų vidury pardavė tik už vos 9 milijonus. Pakilimo metu kompanijų verslo planų pesimistiniuose variantuose buvo nurodoma, kad frachtų kainos kris 30-40 procentų, o krito 3-4 kartus", - sakė A. Vaitkus.