"Laivininkystė" vėl lieka be vadovo

Pagrindinį AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) akcijų paketą valdo Susisiekimo ministerija. Bendrovės valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Arūnas Štaras patikino, kad "Laivininkystės" laivas neskęsta ir kad jokio kreno neturi. Jo teigimu, bendrovės vadovas išeina savo noru, bet priežasčių nekomentavo.

A. Bogočionkas iškart įspėjo neketinąs viešai aiškinti priežasčių. Jis LJL vadovauti pradėjo 2010 m. gegužės 24 d., taigi iki dvejų metų stažo pritrūks tik kelių dienų. Pasak viceministro, vadovas bus atleistas arba nuo šiandien, arba nuo pirmadienio.

Šiandien valdyba tarsis, kam iš dabartinių LJL vadovaujančiųjų darbuotojų bus pavesta laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas. Susisiekimo ministerija artimiausiu metu planuoja vėl skelbti generalinio direktoriaus parinkimo konkursą.

"A. Bogočionkas buvo pasižadėjęs padaryti daugiau nei padarė per tą laiką. Kita vertus, žinant, kokie santykiai dabar yra laivybos rinkoje, kiek didesnių ir stipresnių bendrovių per tą laiką bankrutavo, manyčiau, kad jis situaciją suvaldė ir padarė įmonę šiek tiek savarankiškesnę. Anksčiau laivai būdavo perduodami tarpininkams, kurie ieškodavo krovinių. A. Bogočionkas surinko žmones, kurie patys ieškotų frachto, ir tokiu būdu "Laivininkystė" laikėsi rinkoje", - sakė A. Štaras.

Pasak viceministro, kadangi LJL prieš krizę nusipirko du laivus, krizės metu atsidūrė labai nepavydėtinoje padėtyje. A. Štaras neneigia, kad kyla abejonių dėl galimo įmonės veiklos tęstinumo, jeigu didysis kreditorius, vienas iš Lietuvos bankų, kuriam įmonė yra įsiskolinusi, elgtųsi ne geranoriškai, o nuspręstų pradėti atsiimti skolą išparduodamas laivus.

"Iki šiol su pagrindiniu kreditoriumi bendravome dalykiškai. Sieksime, kad ir naujas "Laivininkystės" vadovas nerodytų nei per daug ambicijų, nei per daug nuolaidžiautų, nei pasiduotų spaudimui finansiniais klausimais. Mūsų tikslas buvo pastatyti įmonę ant kojų. Turime pripažinti, kad per A. Bogočionko vadovavimo laikotarpį jai nelabai pavyko išbristi iš bėdų. Aš džiaugiuosi tuo, kad bent jau neatsirado naujų problemų, - sakė viceministras.

- Didžiausia problema, kurią matau šiandien - įmonės ir jos pagrindinio kreditoriaus santykiai. Jeigu būtų pavykę sutarti, kad skolos grąžinimas būtų išdėliotas ilgesniam laikotarpiui ir bendrovė neviršydama dabartinių apyvartų galėtų dirbti 5-8 metus, manau, viskas atsistotų ant kojų. Tačiau dabar ji dirba nuo vieno paskolų grąžinimo sutarties pratęsimo iki kito. Užuot rūpinusis frachtais, laivyno atnaujinimu, geresnio personalo parinkimu, daug laiko skiriama finansiniams dalykams, todėl yra taip, kaip yra."