"Laivininkystė" keičia kursą

Pernai prieš Kalėdas vykusioje Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) ataskaitinėje konferencijoje, be kitų klausimų, aptarta ir situacija "Laivininkystėje". LJS pirmininkas Petras Bekėža padėtį šioje laivybos kompanijoje apibūdino kaip gana sudėtingą. Dalį atlyginimų ir dienpinigių išmokėti vėluojama nuo 1 iki 3 mėnesių. Jis informavo, jog LJS atstovai gana dažnai susitinka su LJL vadovybe, su generaliniu direktoriumi A. Lubiu, kad yra sudaromi atsiskaitymo su jūrininkais grafikai.

Pasak jo, pastaruoju metu padėtis šiek tiek pagerėjo. Buvo parduoti du laivai ir dalis už juos gautų pinigų bus skirti atsiskaityti su jūrininkais.

Konferencijos metu P. Bekėža kvietė pasisakyti šioje bendrovėje dirbančius jūrininkus apie tai, kokios pozicijos turėtų laikytis LJS. Vienas būdų - gana drastiškas, t. y. su Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF), kurios narė yra LJS, pagalba kelti klausimą dėl laivų arešto užsienio uostuose ir taip atkovoti atlyginimus. Manoma, jog tokios priemonės gali suduoti bendrovei paskutinį smūgį, t. y. privesti ją prie bankroto. Tokiu atveju nemažai jūrininkų netektų darbo ir atsidurtų gatvėje.

Kitas būdas - elgtis taip, kaip tai buvo daroma iki šiol - LJS atstovai kartu su "Laivininkystės" vadovybe bandys spręsti atsiskaitymo su jūrininkais klausimus. Pažymėta, jog jūrininkai skundžiasi, kad dirbdami laivuose negauna informacijos apie situaciją bendrovėje. LJS ketina pareikalauti, jog ji būtų teikiama laivų įguloms.

Raginami pasisakyti LJL jūrininkai sėdėjo nuleidę galvas ir į tribūną nesiveržė. Pasisakė tik Lietuvos jūrininkų sąjungos LJL ir AB "DFDS Seaways" skyrių pirmininkas Vygandas Juozapas Čijunskas. Jo teigimu, LJL nėra atsidūrusi ties bankroto riba, tačiau ją slegia didelės skolos. Atlyginimai vėluoja, nekantrieji jau kreipėsi į ITF.

"Skambina jūrininkai iš laivų, kuriuose sklando gandai apie galimą bendrovės bankrotą. Taip, situacija nėra normali, bet ne tokia, kad reikėtų "Laivininkystę" uždaryti. Manau, reikia pabandyti mums išsaugoti darbo vietas. Jeigu išsigelbės bendrovė, galime tikėtis, kad gerės atlyginimai. Žinoma, mes galime imtis veiksmų ir labai greitai viską sustabdyti, bet tada prasidėtų griūtis. Su bendrovės vadovu nesame draugai, tačiau bendrą kalbą randame. Padėkime LJL neleisdami jai bankrutuoti. Jeigu reikalai pakryptų taip, kad reikėtų imtis drastiškų priemonių, pranešime", - kalbėjo V. Čijunskas.

Konferencijos dalyviai balsavo už tai, kad drastiškų priemonių bent jau kol kas nebūtų imamasi.

"Tikimės išsikapstyti"

A. Lubys prisipažino, kad jam teko labai karštai diskutuoti su jūrininkų profsąjunga, išaiškinti jai strateginį bendrovės planą. Jo teigimu, dalį atlyginimų ir dienpinigių vėluojama sumokėti už du mėnesius, t. y. už spalį ir lapkritį, už gruodį privalu atsiskaityti iki sausio pabaigos.

Pernai bendrovė pardavė du laivus. Pinigai už laivą "Skalva" jau gauti, o laivą "Asta" pirkėjas turėtų atsiimti kitą savaitę. Bendrovės vadovo teigimu, dalis pigų, gautų už parduotus laivus, bus skirta atlyginimams mokėti.

"Jeigu iki sausio pabaigos pavyks padaryti tai, kas suplanuota, pavyzdžiui, perduoti "Astą" ir gauti pinigus, pradėti pardavinėti kitą laivą, bent jau iki vieno mėnesio tikrai sumažinsime tiek atlyginimų, tiek dienpinigių vėlavimą. Biuro darbuotojai taip pat kaip ir jūreiviai negauna atlyginimų. Pats prieš šventes gavau tik už rugsėjį. Žmonės ateina pas mus prašyti atlyginimų, kai nebegali ilgiau laukti ar dėl ligos, ar dėl paskolos, ar kitų priežasčių. Gėda sakyti, kad taip yra - jie uždirbo tuos pinigus. Tačiau visiems, kuriems būtinai reikėjo, sumokėjome. Ir tokių buvo vos ne 20 proc. visų darbuotojų. Žinoma, tai nenormalu, užgaunama žmonių savigarba. Biuro buhalterijos darbuotojai dirba iki vėlyvo vakaro perskaičiuodami atlyginimus. Tikrai situacija sudėtinga, bet tikimės išsikapstyti", - sakė A. Lubys.

"Mes žinome, kur einame"

LJL vadovas informavo, jog netrukus laivus pasieks pranešimas apie LJL strateginius planus, kad jūrininkai žinotų, kur link juda "Laivininkystė".

"Jau pastebime, kad rinka, frachtai atsigauna. Mes žinome, kur einame, parengėme bendrovės strategiją. 2013-ieji laivybai buvo patys sunkiausi per pastaruosius 20 metų. Tai ne mano nuomonė, tai laivybos analitikų žodžiai, paremti "Baltic Dry" indekso duomenimis. Pernai metai buvo blogesni nei 2008-ieji. Man teko nedėkingas laikotarpis, bet padedant laivų įguloms, profsąjungos, banko, akcininkų supratingumo dėka mes išplaukėme. Džiugu, kad 2013-aisiais nė vienas LJL laivas nebuvo sulaikytas užsienio uostuose. Bendrovės biuras labai glaudžiai bendradarbiavo su laivų įgulomis. Prieš laivui užsukant į kokį nors užsienio uostą siųsdavome instrukcijas. Žodžiu, dirbome, nesėdėjome rankų susidėję", - kalbėjo A. Lubys.

Jūrininkų mažės neženkliai

Šiuo metu "Laivininkystė" turi 300 jūrininkų. Žinia, ji ketina parduoti visus savo mažuosius laivus. Paklaustas, kas laukia jūrininkų, juk sumažėjus laivynui jų irgi reikės mažiau, ar dirbti liks tik pusė jų, A. Lubys atsakė: "Jų liks 250. Didelės tragedijos nebus, nes didesniems laivams reikia ir didesnių įgulų. Vyks natūralus procesas. Dalis žmonių išeis į pensiją. Ne paslaptis, kad dėl to, jog mokame nedideles algas, pas mus dirba ir ne pačių geriausių darbuotojų. Tai labai jautri tema, tačiau aš atsakingas už įmonės rezultatus prieš valstybę ir Lietuvos žmones plačiąja prasme. Todėl prastai dirbančių darbuotojų interesai man tikrai nėra pirmoje vietoje. Turiu omenyje tuos, kurie geria, pažeidinėja darbo drausmę. Deja, turime ir tokių, ir dėl kadrų trūkumo esame priversti į pažeidimus žiūrėti pro pirštus. Be abejo, turime ir tokių specialistų, kurių prašysime dirbti net atėjus pensiniam amžiui. Turime tokių ir kapitonų, ir vyriausiųjų mechanikų, ir eilinių jūreivių."

PARDUOTAS. Laivas "Asta" jau parduotas ir tikimasi, kad naujasis savininkas jį pasiims kitą savaitę.

Kurs remonto brigadas

LJL vadovas sakė turįs planų pasinaudodamas tais žmonėmis, kurie neteks darbo LJL laivuose, kurti remontines brigadas, kurias sudarys 3-4 specialistai. Esant reikalui turėdami konkrečią užduotį jie bus komandiruojami į kokį nors laivą.

"Nuvažiuos keli profesionalai ir nereikės brangiai mokėti samdant krante dirbančius amerikiečių specialistus", - aiškino A. Lubys.

Paklaustas, ar ne brangiau kainuos skraidinti už Atlanto remontininkus, LJL vadovas atsakė: "Skrydis, palyginti su užsienio specialistų atliekamu remontu, kainuoja kapeikas. Vien tik jų atėjimas į laivą atsieina mažiausiai 5 tūkst. JAV dolerių. Nuskristi į Ameriką iš Palangos, Vilniaus ar Rygos ir parskristi kainuoja 1,5 tūkst. litų. Kainos net negalima lyginti."

Kur link judės "Laivininkystė"

Audronis LUBYS, "Lietuvos jūrų laivininkystės" generalinis direktorius

Mes išanalizavome atskirų laivų grupių darbo rezultatus ne tik krizės laikotarpiu, ne tik per tuos pusantrų metų, kai aš vadovauju bendrovei, bet ir ikikriziniais laikais, t. y. tada, kai dar viskas sekėsi gerai. Analizės rezultatai aiškiai parodė, kurios laivų grupės dirbo efektyviai, o kurios - ne.
Planuojame koncentruotis ties "mini handy-size" laivynu. Šiuo metu turime penkis didesnius laivus - "Venta", "Voruta", "Romuva", "Deltuva", "Raguva". Tai mūsų efektyviausias "mini handy-size" laivynas. Per metus dvejus ketiname parduoti visus mažesnius laivus ir nusipirkti vieną arba du to paties dydžio "handy-size" laivus. Laivų skaičius sumažės, bet dedveitas, t. y. laivyno tonažas, išliks toks pats, koks buvo šiemet sausio 1 d. turint 10 laivų. Tikimės, kad toks laivynas bus efektyvesnis, uždirbs daugiau.

Dalis pinigų, gautų pardavus mažus laivus, eis įsiskolinimams dėl atlyginimų padengti, dalis banko paskolai "gesinti", dalis - skoloms tiekėjams grąžinti, o kiti - į kaupiamąjį fondą. Jo pinigai bus skirti 10-12 metų senumo "mini handy-size" tipo laivams pirkti.
Turiu svajonę LJL likusiems dirbti darbuotojams atlyginimus pakelti bent iki AB"DFDS Seaways" lygio. Tada mes tapsime konkurencingi ir Lietuvos darbo rinkoje, galėsime galvoti ir apie rimto investuotojo paiešką, tačiau iš pradžių turime susitvarkyti savo viduje. Lietuva turi fantastiškų specialistų, bet jie dirba užsienyje. Jeigu pavyktų pakelti algą iki DFDS lygio, turint omenyje dar visas socialines garantijas, kurios teikiamos LJL darbuotojams, manau, žmonės pradėtų grįžti iš užsienio, bent jau tie, kurie dėl amžiaus tampa nebepaklausūs užsienio rinkoje. Mano žiniomis, naujas penkiasdešimtmetis žmogus užsienio laivybos kompanijose darbo negauna. O mes tokius mielai sutiksime ir priimsime dirbti.