Laivams autovežiams - speciali rinkliava

Krovinių apyvarta Klaipėdos uoste kovą, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, išaugo 12,3 proc. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, krovos augimo tempai pastaruoju metu jau šiek tiek mažesni - 3 milijonų tonų per mėnesį nepasiekiama. Pagrindinė to priežastis - naftos produktų krova šiemet kovą sumažėjo 21,3 proc. Tačiau tai laikinas reiškinys, susijęs su pradėtais Mažeikių naftos perdirbimo įmonės remonto darbais. Būtingės naftos terminalo krova šiemet kovą, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 23,3 proc. Birių trąšų krova Klaipėdos uoste padidėjo 46,8 proc., skystų trąšų - daugiau nei du kartus.

Naujo postūmio pradžia

Šiemet kovą Klaipėdos uoste pasiektas konteinerių krovos rekordas. Jų krauta daugiau, palyginti su pernai kovu, net 60 proc. Tokių mėnesinės krovos rezultatų šioje srityje Klaipėdos uoste dar nėra buvę. Šiemet kovą perkrauta 38,1 tūks. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Pagrindinės tokio konteinerių augimo priežastys yra dvi.

Pirma - LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminale padėjo veikti konteinerių paskirstymo punktas. Tokiu atveju konteineris yra ne eksportuojamas ir ne importuojamas, t. y. jis skirtas ne vidinei rinkai. Konteineriai atplukdomi dideliu laivu, iškraunami ant krantinės, o paskui mažesniais laivais vėl išgabenami. Taigi tas pats konteineris Klaipėdos uoste du kartus apdorojamas ir apskaitomas. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus A. Drungilo, tai jau naujo postūmio Klaipėdos uoste pradžia.

Naudoti automobiliai

Antra tokio stulbinamo konteinerių krovos augimo priežastis yra laikina. Tai augantis naudotų automobilių, gabenamų konteineriuose, importas iš Amerikos. Tokių automobilių gabenimo iš Amerikos į Europą srityje specializuojasi kompanija MSC. Ji daugiausia dirba LKAB "Klaipėdos Smeltė". Į Klaipėdos konteinerių terminalą mažesniais fideriniais laivais automobilius konteineriuose gabena ir viena didžiausių pasaulyje konteinerinių laivybos kompanijų "Maersk", ir kitos stambios konteinerinės kompanijos.

Priežastis ta, kad šiuo metu yra padidėjusi lengvųjų automobilių paklausa, nes muitinė ketina nuo š. m. liepos 1 d. didinti muitus CIS (NVS) valstybėms.

Dar yra rezervų

Pasak A. Drungilo, jau dabar matyti, kad Klaipėdos uostas gali krauti apie pusę milijono TEU per metus. O rezervų dar labiau didinti konteinerių krovą turima ir daugiau, nes šiuo metu Klaipėdos konteinerių terminalas dar nedirba visu pajėgumu. Taigi prie tų 500 tūkst. TEU būtų galima dar pridėti apie 30 proc.

Klaipėdos konteinerių terminale kovą buvo perkrauta 17 tūkst. 216 TEU. Krovos augimas jame, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, sudarė tik 19 proc. Pasak UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos, kol kas terminalo pajėgumai išnaudojami tik 60 proc. ir 2008-ųjų lygis dar nėra pasiektas. Jo manymu, konteinerių krova šiame terminale, palyginti su pernai, didės 10-15 proc. ir per metus bus perkrauta apie 200 tūkst. TEU.

Pasak konsultantų, atlikusių studiją dėl Klaipėdos uosto plėtros iki 2030 metų ir dėl išorinio Klaipėdos uosto statybos, ateityje Lietuvos uostui gali trūkti krantinių konteineriniams ir ro-ro laivams. Esą vien tik pastariesiems ateityje, maždaug apie 2030 metus, reikės 8 naujų krantinių. A. Drungilo teigimu, ro-ro nėra tie kroviniai, kurių laivams reikėtų didelio gylio, tad jiems ketinama rezervų ieškoti dabartinėje vidinėje uosto teritorijoje.

Taigi Klaipėdos uoste jau dabar ruošiamasi priimti didėjančius konteinerių srautus. LKAB "Klaipėdos Smeltė" vykdomas antras konteinerių terminalo krantinių rekonstrukcijos etapas, pastatyta 143A krantinė Klaipėdos konteinerių terminalo naudojamoje teritorijoje, statomas naujas keleivių ir krovinių terminalas.

Perspektyva - ratinė technika

Uosto direkcija pateikė siūlymą Susisiekimo ministerijai dėl atskirų rinkliavų tarifų įvedimo atomobilvežiams laivams. Jis jau yra suderintas su visomis ministerijomis, vakar svarstytas Vyriausybės posėdyje ir jam prirata.

Ratinės technikos rinka Klaipėdos uoste atsirado tik užpernai, tad ji dar iš dalies nauja, tačiau jau turi augimo tendenciją. Užpernai į Klaipėdos uostą buvo atplaukę du laivai autovežiai, o pernai - jau 7.

Norvegijos kompanija "Hoegh Autoliners" nori Klaipėdos uoste įkurti ratinės technikos paskirstymo punktą. Ji prašė sumažinti rinkliavas tokiems laivams, kurie tada į Lietuvos uostą įplauktų ne 7, o 12 kartų per metus.

"Mes norime keisti rinkliavos principą - ne mažiname rinkliavų dydžius, o įvedame išvis naują rinkliavą šitiems laivams. Kol rinka nėra susiformavusi, ją reikia skatinti", - aiškino A. Drungilas.

Pasak jo, laivai autovežiai į Klaipėdos uostą pradėjo plaukti dažniau todėl, kad pernai jiems buvo pradėtos taikyti nuolaidos - rinkliavos sumažintos 30 proc. Kai tik tai buvo padaryta, iš karto Klaipėdos uoste buvo užregistruotos dvi naujos būtent automobilvežių laivybos linijos.

Įvedus naują rinkliavą mokestis šiems laivams dar sumažėtų pildomai 30 proc. ir jau būtų 60 proc. mažesnis. A. Drungilo manymu, tokių priemonių reikia imtis todėl, kad rinkliavos laivams autovežiams buvo neteisingos iš pat pradžių. Už pirmą įplaukimą laivas, pasiėmęs apie 550 traktorių, kai jo talpa - 6,5 tūkst. automobilių, t. y. krovinį, sudariusį tik 10 proc. laivo talpos, sumokėjo Uosto direkcijai visą rinkliavą - apie 250 tūkst. Lt. Suprantama, kad toks įplaukimas į uostą laivybos kompanijai neapsimoka.

"Mes siūlome šiems laivams daryti nuolaidas, skaičiuodami, kad iš to uždirbsime. Tikimės, kad daugiau automobilinės ratinės technikos keliaus per Klaipėdą. Dabar didžioji jos dalis į Baltijos jūros regioną eina per Gdanską. Tikimės, kad eilinį kartą pasitvirtins mūsų taktika mažinant tarifus sudaryti galimybes daugiau uždirbti", - spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.