Laivai saugiai plaukia ir per šventes

Pirmą Kalėdų dieną į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti 220 metrų ilgio laivas dujovežis. Jis atgabens 140 tūkst. kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų. Tam, žinoma, ruošiamasi iš anksto, vertinamos oro sąlygos.

Šiemet per 11 mėnesių į Klaipėdos uostą buvo atplaukę 6 233 laivai. "Nesvarbu, šventės ar ne, jeigu laivas nori įplaukti ir jį priima krovos kompanija, mes jį vedame į uostą. Mūsų tarnyboje yra 120 žmonių, mes dirbame kasdien ištisą parą. Darbo grafikai seniai sudaryti, darbuotojai jau susitaikę su ta mintimi, kad dirbs per šventes", - sako A. Alekna.

Kaip išplaukė į didžiuosius vandenis

Prieš 40 metų A. Alekna baigė tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) admirolo S. O. Makarovo aukštąją jūrų inžinerijos mokyklą. Tais laikais ji buvo prestižinė mokymo įstaiga.

"Esu kilęs iš kaimo Skuodo rajone. Kieme buvo kūdra, kurioje plaukiodavau su vonia. Perplaukiu ir džiaugiuosi. Vėliau supratau, kad mūsų kūdra man per sekli, taip ir išplaukiau į didžiuosius vandenis", - juokauja ponas Adomas.

Per savo gyvenimą A. Alekna turėjo tik dvi darbovietes. Pirmoji buvo AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", kurioje jis išdirbo 25 metus. Daugiausia plaukiojo laivais miškovežiais, reisai trukdavo 7-8 mėnesius. Gerai prisimena laivą "Pravda". Dar dabar jam skauda širdį, kad bankrutavo "Laivininkystė", kuriai paaukotas ketvirtis amžiaus.

Na, o 2020-aisiais bus jau 15 metų, kai A. Alekna dirba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Uosto kapitono pareigas eina jau 7 metus.

Uosto kapitonas turi svajonę: "Norėčiau, kad įplaukos kanalo į uostą kryptis būtų pakeista, kad kanalas būtų paplatintas, molai apkalti, kad pagerėtų įplaukimas pačiuose uosto vartuose. Tada mūsų uostas žengtų naują žingsnį, atsivertų didesnės galimybės laivams, turintiems didesnę grimzlę - jiems sumažėtų apribojimų. Tada uostas gautų daugiau pajamų."

Vaikščiojo skirtingais batais

Jokio kuriozinio įvykio šiemet uosto kapitonas neprisiminė, užtat papasakojo, kas jam pačiam buvo nutikę: "Atėjo ruduo, prasidėjo blogi orai, nutariau pasikeisti batus. Didesnės šviesos nejungiau, išsitraukiau iš spintos kitus batus, apsiaviau ir išėjau į darbą. Vieną dieną vaikštau, antrą. Kai jie apsitaškė ir reikėjo nusivalyti, žiūriu - vaikštau skirtingais batais. Ir sekretorė Rita nedavė jokios pastabos, o gal neišdrįso. Gerai, kad nereikėjo eiti į kokį nors viešą priėmimą, būtų išjuokę", - juokavo kapitonas.

Nors uosto kapitonas nieko ypatingo savo darbe neįžvelgia, dirba jis tikrai labai įtemptą ir sudėtingą darbą. Buvusius du jo pirmtakus ištiko insultas. Kai sudėtingomis oro sąlygomis vedamas koks nors didelis laivas, šlapi būna ne tik locmano marškiniai. Mums žiūrint nuo kranto atrodo, kad viskas labai paprasta, laivas gražiai plaukia, ir neįsivaizduojame, kiek įdedama pastangų, kad viskas vyktų sklandžiai.

Paklaustas, kas sunkiausia jo darbe, A. Alekna atsakė: "Kai lauki oro prognozės ir nusimato nepalankios oro sąlygos, labai sunku nuspėti, ar iš tikrųjų taip bus, ar ne. Turime iš karto numatyti įvairius variantus, jeigu laivas negalėtų stovėti. Kai siaučia štormas, mūsų vyrai žiūri, kaip stovi laivai, ar jie nėra tampomi prie krantinės, pataria jų kapitonams."

Klausiamas, kaip atgauna jėgas po sunkios darbo dienos, A. Alekna atsakė: "Žmonės pas mus geri, niekas nenervina, tai man nereikia jėgų atstatyti. Šis darbas man nėra našta, nejaučiu jokio sunkumo."

Uosto kapitonas kiekvieną vakarą važiuoja pasivažinėti su dviračiu - taip jis mankštinasi. Dviratį pamėgo dar vaikystėje ir vis dar mina pedalus, nekeičia jo į elektrinį paspirtuką.

LAIVAI. Kranto žmonės, žiūrėdami į gražiai uoste plaukiančius laivus, neįsivaizduoja, koks atliekamas didžiulis ir nematomas darbas, kas viskas vyktų sklandžiai.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Eglutė puošiama ir laivuose

"Jeigu geras štormas, naktį nepamiegosi. Keliesi po 10 kartų pažiūrėti, kaip tas krovinys. Greitį sumažini, o tos bangos vis tiek muša. Kai plauki per Atlantą, visada štormą sutiksi. Jeigu laivo variklis sustos jūroje, tai tu jau savo likimo nespręsi. Kad ir kaip puikiai vairuotum, nieko nebepadarysi.

Neprisimenu, kad kaip nors ypatingai būtume šventę Kalėdas ar Naujuosius metus. Jeigu laivas stovi uoste, įgulai vakarienę paruošdavome, o jeigu plaukia, tai kur jau ten. Bet eglutę visada turėdavome laive ir pasipuošdavome su vata ir žaisliukais. Žinoma, eglišakių jūroje nerasi, kad kvepėtų. Darbas yra darbas, tavo šeima - įgula. Tas bendras triūsas mus visus ir suartindavo. Į ekstremalias situacijas nebuvome patekę. Viskas sekėsi gerai todėl, kad žmonės dirbo atsakingai kaip ir dabar pas mus uoste. Žinoma, visko pasitaikydavo, kelias visada yra vingiuotas, tokiu atveju svarbiausia - nepanikuoti", - apie savo darbą "Laivininkystės" laivuose pasakojo uosto kapitonas.

Uoste visko iki galo neišmoksi

Uosto kapitono pavaduotojas E. Ringis svarsto, kodėl pastaruoju metu orų prognozės vis dažniau nepasitvirtina. Anksčiau dviejų trijų dienų pasaulinės prognozės būdavo gana tikslios. Greičiausiai taip yra dėl klimato atšilimo. "Kai plaukdavau į jūrą, juokaudavome gavę pranešimą, kad vietomis bus lietus ir vėjas. Jeigu jų nebūdavo, sakydavome, kad atsiradome netikroje vietoje. Žinoma, jeigu prognozuosi, kad vėjo stiprumas bus 5-30 m/s, tikrai pataikysi", - juokavo E. Ringis.

Šiemet gegužę sukako 5 metai, kai E. Ringis eina uosto kapitono pavaduotojo pareigas. "Darbas labai įdomus. Nėra taip, kad kažką išmokai ir gali būti ramus, viską žinai ir esi komforto zonoje. Uoste taip nebūna. Pradirbti 5 metai čia nieko nepasako. Ko gero ir po 10 metų sakysiu tą patį. Uoste nėra scenarijaus pabaigos, o tobulėjimui - ribų", - pasakojo E. Ringis.

"Kai gerai krato, ne iki linksmybių"

"Kai grįžti iš jūros ir dar nesi aklimatizavęsis laikotarpio, kai galvoje dar vėjas ūžia, bangos tave siūbuoja, o patenki į kranto žmonių kompaniją, kuri kalbasi apie žemiškus reikalus, jautiesi kaip atskridęs iš kitos planetos. Nesupranti tų jų problemų. Visą tą laiką, kai dirbau jūroje, niekada nenorėjau keliauti. Labiausiai norėdavau namo ir ten pailsėti. O dabar, kai nuo 2012 metų pradėjau dirbti Uosto direkcijoje ir 8 metus neplaukiau į jūrą, supratau, kiek esu praradęs. Keliauti būtina, nes pamatyti šalį iš uosto pusės tikrai nėra tas pats, kas joje tiesiog pabūti", - sako uosto kapitono pavaduotojas.

E. Ringis prieš pradėdamas dirbti Klaipėdos uoste daugiausia plaukiojo Švedijos kompanijos krovininiais keltais, kurie registruoti buvo Didžiojoje Britanijoje, o frachtavo juos danų kompanija DFDS. Tada jam daugybę kartų teko sutikti ir Kalėdas, ir Naujuosius metus būnant laive. Buvo galima tartis su porininku, kad vieni Naujieji metai namuose tektų vienam, kiti - kitam, jeigu laivo savininkui nekildavo problemų dėl keitimo.

"Kai plaukiojome ratu tarp Suomijos, Anglijos, Belgijos ir Olandijos uostų, iš trijų Naujųjų metų namuose sutikti tekdavo vienus. Naujametiniu laikotarpiu teko darbuotis ir Šiaurės jūroje. Oro atžvilgiu tai būna pats blogiausias sezonas, nes labai dažni štormai. Oras blogas, o tu negali didinti greičio, nes per greitai atplauksi į uostą, kuris nepriima, ir plaukiosi ratais. Turi mažinti greitį, tada atsiranda problemų dėl siūbos, nes velniškai pradeda supti. Kada gerai krato, tada ir keleiviams ne iki linksmybių."

Svajonės ir hobis

"Norėčiau, kad Klaipėdoje tarp uosto ir miesto atsirastų daugiau sąlyčio taškų. Norėčiau, kad Klaipėdos uostas turėtų tokias galimybes kaip Antverpenas, Roterdamas. Manau, kad Lietuva turi didžiausią potencialą tai padaryti ateityje. Mes turime tik vieną uostą. Žmogus, gyvendamas netgi toli nuo uosto, turėtų žinoti, kad jo norima įsigyti importuota prekė galimai buvo atvežta į uostą. Jeigu perka televizorių, turi žinoti, kad jeigu nebūtų uosto, galbūt nebūtų ir to televizoriaus arba jis kainuotų brangiau. Norėčiau, kad uostas būtų ne tik labai svarbus valstybei transporto mazgas, bet ir kiekvieno žmogaus širdyje", - atviravo E. Ringis.

Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas jau gal kokius 20 metų labai domisi aviacija, lėktuvų katastrofomis ir kt. Jeigu tik turi laisvo laiko, jį skiria tam. Prieš pasirinkdamas profesiją jis jau buvo dirbęs jūroje. Be to, jo tėvas - jūrininkas. Tie du dalykai ir lėmė, kad Eduardas vis dėlto pasirinko jūrininko profesiją.

Kitas jo labai mėgstamas dalykas - technologijos, susijusios su IT. "Stengiuosi eiti koja kojon su laiku. Jeigu pateksiu į kokią nors kompaniją, nenorėčiau atrodyti šioje srityje visiškas diletantas", - sakė jis.