Laiminami vėjo elektrinių parkai Baltijos jūroje

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) teigiamą sprendimą dėl UAB "Renerga" planuojamos ūkinės veiklos - 300 megavatų galios vėjo elektrinių parko įrengimo Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu priėmė šiemet balandžio 30 d. AAA Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus specialistės Daivos Lukošienės teigimu, jeigu šis agentūros sprendimas nebus apskųstas per mėnesį, tai paskutinis aplinkosaugininkų žodis bus - "galima". Jeigu būtų apskųstas, prasidėtų teisminiai procesai. Tačiau tai nėra leidimas pradėti įrenginėti parką.

Ūkinės veiklos vykdytojas, t. y. "Renerga" privalės parengti ir su atsakingomis institucijomis suderinti projektinę vėjo elektrinių parko dokumentaciją (techninį projektą) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

"Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas, kad ši veikla poveikio aplinkai vertinimo požiūriu leistina numatytoje vietoje, neįpareigoja veiklos vykdytojo statyti vėjo elektrinių parką", - sakė D. Lukošienė.

Pakalbėti su UAB "Renerga" vadovu, kada planuojama parko statyba, nepavyko, nes pastaruoju metu jis labai užimtas.

Derino daugybė institucijų

AAA Taršos prevencijos ir leidimų departamento direktoriaus Vytauto Krušinsko teigimu, pirmiausia VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimų institutas parengė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą. Ją derino visi suinteresuotieji subjektai, tarp jų ir visuomenė. Tada minėta agentūra ją patvirtino. Pagal tą programą institutas parengė PAV ataskaitą.

Pasak AAA specialistės D. Lukošienės, agentūra ne viena nusprendė, kad tokia veikla yra leistina. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad minėtą ataskaitą suderino ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pritarė šios institucijos: Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Palangos miesto savivaldybių administracijos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Energetikos, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijos. Visuomenė apie planuojamą ūkinę veiklą ir parengtą PAV ataskaitą buvo informuota, jos pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta.

D. Lukošienės teigimu, kadangi Aplinkos ministerijos ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gegužės 23 d. raštu priimtas teigiamas sprendimas dėl UAB "Baltic Energy Group" vėjo energijos parko įrengimo Baltijos jūros Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse galimybių, minėtoje PAV ataskaitoje yra įvertintas UAB "Renerga" ir UAB "Baltic Energy Group" planuojamų veiklų galimas suminis poveikis aplinkai.

Nagrinėtos dvi alternatyvos

Buvo išnagrinėtos galimybės dėl vėjo elektrinių parko įrengimo, eksploatavimo ir išmontavimo dviejose alternatyviose Baltijos jūros vietose. Abi jos yra Baltijos jūros Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos šiaurinėje dalyje, 28,6-34,9 km atstumu nuo kranto. Ūkinė veikla galės būti vykdoma tik vienoje iš PAV ataskaitoje įvertintų teritorijų.

Tikslus vėjo elektrinių, vadinamųjų malūnų, skaičius bus nustatytas rengiant projektinę dokumentaciją. Planuojamas vienos elektrinės galingumas - 8 megavatai. Pagal PAV ataskaitoje pateiktą informaciją, numatoma, kad vėjo elektrinių parke bus įrengta apie 38 "malūnus".

Vėjo elektrinių parką numatoma prijungti prie sausumos elektros perdavimo tinklų, todėl pagaminta elektros energija naudosis visi elektros vartotojai.

Vykdant statybą bus būtina laikytis šių sąlygų: vėjo elektrinių parko jūroje jungimas į sausumos elektros perdavimo tinklus galimas tik integravus jungimąsi prie "Nord Balt" kabelio jūroje arba vėjo elektrinių parko jungimas kabeliu (požeminiu) tiesiogiai su 330 kW Klaipėdos pastote, kabelio išėjimo į krantą taškas ir trasa sausumoje turi būti sutapatinta su kabelio "Nord Balt" trasa.

Beveik nematysime

Planuojamos ūkinės veiklos vizualinė tarša įvertinta fotomontažo metodu, vizualizacijai atlikti pasirinktas artimiausias stebėjimo taškas krante tarp Klaipėdos ir Palangos (Pajūrio regioninis parkas) stebint nuo kopos. Nustatyta, kad eksploatacijos laikotarpiu vėjo elektrinės nuo Baltijos jūros kranto bus matomos kaip maži objektai tik itin gero matomumo sąlygomis, menčių sukimasis nebus pastebimas. Be to, numatytos poveikio mažinimo priemonės parenkant tinkamas bokštų ir menčių spalvas.

Vėjo elektrines numatoma įrengti Baltijos jūros plotuose, kuriuose gylis svyruoja nuo 37 iki 50 metrų. Pasak D. Lukošienės, statybos darbų (polių kalimo) keliamas triukšmas neviršys higienos normos nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių ir poveikio pajūrio gyventojams nenumatoma. PAV ataskaitoje nustatyta, kad eksploatacijos metu vėjo elektrinių sukeliamas triukšmas iki Lietuvos higienos normoje nustatyto ribinio nakties dydžio gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje susilpnėja nuo planuojamo parko teritorijos už 550 m.

Po vandeniu sklindančio polių kalimo triukšmo poveikis ir jo stiprumas jūriniams gyvūnams priklauso nuo gyvūno rūšies jautrumo. PAV ataskaitoje įvertintas galimas poveikis dugno biotopams, žuvims, paukščiams ir jūriniams žinduoliams, numatytos poveikį mažinančios priemonės.

Šiai ūkinei veiklai numatyti apribojimai statybų ir išmontavimo darbų laikotarpiais: vėjo elektrinių parko pagrindiniai statybos darbai (polių kalimas) negali būti vykdomi gruodžio - birželio mėnesiais.

Atsižvelgiant į galimą paukščių migracijos ir žiemojimo sąlygų trikdymą, vėjo elektrinių statybos ir išmontavimo darbai negalimi intensyviausiais vandens paukščių migracijos ir gausių žiemojančių sankaupų laikotarpiais (nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.).

Dirbo dvejus metus

Pajūrio tyrimų ir planavimų instituto projektų vadovas Nerijus Blažauskas sakė, kad kartu su PAV programa ir ataskaita institutas prie šio projekto dirbo apie dvejus metus. "Parengėme studiją ne tam, kad pasakytume, jog nebus jokio poveikio. Kad nebūtų jokio poveikio, taip nebūna. Toks sprendimas būtų utopinis. Mes vertinome, ar poveikis bus priimtinas, ar ne. Buvo svarbu pažiūrėti, kur yra žuvų nerštavietės, vietas jūroje, į kurias paukščiai atskrenda žiemoti, įsitikinti, ar nebus pažeista jų maitinimosi sistema, kad galėtų išgyventi. Atkreipėme dėmesį į tai, kur žvejai žvejoja, kur plaukia laivai, aiškinomės, ar elektrinių parkai netrukdys laivybai. Rekomendavome, kad tie parkai būtų kuo toliau nuo laivybos kelių.

Tyrimas susidėjo iš labai daug kompleksinių komponentų. Būdami aplinkos ekspertai, privalėjome turėti maksimalią informaciją, leidžiančią daryti išvadas visų komponentų atžvilgiu. Sprendimo, galima planuojama ūkinė veikla ar ne, mes nepriėmėme, tik surinkome visus faktus. Sprendimą, įvertinusi mūsų rezultatus ir išvadas, priėmė Aplinkos apsaugos agentūra", - pasakojo N. Blažauskas.

Iki statybų dar toli

Taigi jau yra du užsakovai, du investuotojai, kurių užsakymu atlikti du tyrimai siekiant išsiaiškinti, kokios galimybės statyti vėjo elektrines jūroje. Pasak N. Blažausko, ar jos bus pastatytos, kiek jų bus pastatyta, ar bus pastatytos tokios, kokios planuojamos, dar niekas nežino. Abu užsakovai ketina statyti savo elektrinių parkus šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, jos būtų netoli viena kitos. Anot N. Blažausko, šiaurinė Baltijos jūros dalis yra labiausiai tinkama vėjo elektrinių statybai, todėl visi ten ir ieško galimybių.

Pajūrio tyrimų ir planavimų instituto atstovo manymu, iki techninių vėjo elektrinių projektų rengimo dar labai toli, o iki projektų įgyvendinimo dar toliau. Gali būti priimtas sprendimas, kad apskritai nebus statomas vėjo elektrinių parkas, nusprendus, kad per brangu ir t. t. N. Blažausko manymu, per 5 metus, ko gero, nė vienos jų neatsiras Baltijos jūroje, bet per 10 metų gal ką nors jau ir turėsime.

Įrengimo kaštai pinga

Jūrų vėjo jėgainių įrengimo kaštai per dvejus metus sumažės 7,5 proc., rodo pasaulinė studija, kurią atliko jūrų vėjo jėgainių plėtros konsorciumas "Fovind" drauge su Europos Sąjunga. Manoma, jog vidutiniai jūrų vėjo jėgainės įrengimo kaštai pasaulyje 2017 m. turėtų būti maždaug 7,5 proc. mažesni negu 2014 m. ir siekti apie 3700 EUR/kW. Dabar jie siekia apie 4000 EUR/kW.
Pingantis jūrų vėjo jėgainių įrengimas savo ruožtu lems ir mažesnę jų gaminamos elektros energijos kainą. Europos vėjo jėgainių asociacijos 2014 m. tendencijų ataskaitoje pažymima, kad, pavyzdžiui, 2017 m. prie Danijos krantų veikti pradėsiantis jūrų vėjo jėgainių parkas "Danish Horns Rev 3", dėl kurio vystymo sutartys pasirašytos 2014 m., elektrą gamins už 10,3 euro ct/kWh. Ataskaitos autoriai pažymi, kad skirtingose šalyse įrengiamų vėjo jėgainių parkų gaminamos elektros energijos kainos tiesiogiai lyginti negalima, nes skiriasi sutarčių trukmė ir elektros supirkimo taisyklės. Tačiau, pabrėžia jie, bendros naujų parkų sutarčių tendencijos bet kokiu atveju rodo, kad juose gaminama elektra tampa pigesnė negu anksčiau, ir tai leidžia teigti, kad artėja laikas, kuomet jūrų vėjo jėgainių gaminamos energijos kaina beveik nesiskirs nuo atominių elektrinių gaminamos energijos kainos.