Kurti konteinerių paskirstymo uostą po metų bus vėlu

Kol Lietuvoje diskutuojama ir abejojama, ar gali į Klaipėdos uostą atplaukti didesni konteinervežiai, kaimynai nesnaudžia. Pasak LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, jeigu Klaipėdoje 2010-aisiais neatsiras konteinerių paskirstymo punktas, 2011 metais tai daryti jau bus per vėlu.

Naujosios "Smeltės" savininkės tarptautinės kompanijos "Terminal Investment Limited" idėja - įkurti tarptautinį konteinerių perskirstymo uostą Klaipėdoje. Pasak R. Juškos, ši kompanija investuoja ten, kur nusprendžia su konteinerių srautais ateiti antra pasaulyje pagal dydį konteinerių gabenimo kompanija "Mediterranian Shipping Company" (MSC). Ši kompanija šiuo metu operuoja 400 laivų. Pernai ji pervežė daugiau kaip 22 mln. konteinerių. Jos laivai vienu metu gali paimti 1,2 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

Žadami milijardai litų

Buvusio "Smeltės" prezidento ir pagrindinio akcininko, pastaruoju metu nusprendusio pasitraukti iš aktyvios gamybinės veiklos šioje kompanijoje, Martino Gusiatino teigimu, į Klaipėdos uostą atėjo kompanija, kuri pažadėjo, kad iki 2016 metų uostas gaus papildomai 6 mln. t krovinių per metus.

Iki tų metų konteinerių gabenimo verslo išvystymo pajamos, remiantis japonų apskaičiavimais, kad Klaipėdos uoste 1 tona perkrautų krovinių generuoja 45 Lt bendrųjų pajamų, optimistiniu požiūriu, turėtų sudaryti beveik 2 milijardus litų papildomų pajamų. 50 proc. šių pajamų tektų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir uosto kompanijoms, o kitos - Lietuvos biudžetui, transporto sektoriui ir t. t.

Kelia sąlygas

R. Juška, "Smeltės" generalinis direktorius, administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas, baiminasi, kad didysis projektas nebūtų įgyvendintas per vėlai.

Tačiau naujoji savininkė nurodė kelias sąlygas: turi būti baigtos laiku rekonstruoti krantinės. Kitas dalykas - reikia gylio, kad "Smeltė" galėtų priimti konteinervežius, galinčius gabenti iki 6 tūkst. TEU. Šiuo metu į Klaipėdos uostą plaukia laivai, talpinantys tik per 2 tūkst. TEU.

Ką reikia padaryti uoste, kad didesni laivai galėtų saugiai įplaukti, "Vakarų ekspresas" jau rašė. Pasak M. Gusiatino, Lenkijos uostai, Sankt Peterburgas pasirengę MSC kompanijai sudaryti visas sąlygas.

Tam, kad Klaipėdoje atsirastų konteinerių paskirstymo punktas, turi būti sudarytos galimybės atplaukti didesniems konteinervežiams. Pasaulyje egzistuoja tokia praktika, jog konteineriai iš tolimųjų regionų vežami dideliais okeaniniais laivais į paskirstymo uostus. Visi uostai, esantys prie Baltijos jūros - Gdanskas, Kaliningradas, Sankt Peterburgas, Talinas, Gdynė, Ryga, Klaipėda - vadinamieji periferiniai uostai, t. y. į juos plaukia maži konteineriniai laivai.

Okeaninius laivus - į Klaipėdą

Naujieji "Smeltės" savininkai nori didžiuosius okeaninius laivus nukreipti į Klaipėdą, o iš jos mažesniais laivais išgabenti krovinius į kitus Baltijos regiono uostus. Baltijos jūroje dirba 18 MSC laivų. Turėdama Lietuvos uoste paskirstymo punktą, ši kompanija sutaupytų mažųjų laivų, ir konteineriai būtų išvežiojami kur kas operatyviau.

MSC atstovai galėjo pasirinkti Rygą, Gdynę, bet jie nusprendė, kad jiems tinkamas yra Klaipėdos uostas.

Dar vienas konkurentas yra Kopenhagos Malmės uostas. Jis iki 2011 metų ruošiasi pastatyti multimodalinį paskirstymo uostą, kuriame bus konteinerių terminalas. Pasak R. Juškos, jeigu Klaipėdoje toks uostas neatsiras 2010-aisiais, tai 2011 m. jau bus vėlu, nes tas krovinių srautas nueis ten, kur jau bus parengta bazė.

Tempai per lėti

"Smeltės" vadovybė imasi žygių, kad būtų sudarytos sąlygos Klaipėdos uoste įkurti konteinerių paskirstymo punktą. Pasak R. Juškos, tačiau reikalai į priekį juda labai lėtai. Su galimybe Klaipėdoje atsirasti tokiam punktui yra supažindintas ir Lietuvos ministras pirmininkas. Šiuo metu rengiamasi visą medžiagą pristatyti Vyriausybės strateginio planavimo komitetui.

Dabar bendrovės nuomojamoje teritorijoje statomos 90-96 krantinės, pakeitus projektą, bus pritaikytos tecnikai, reikalingai aptarnauti okeaninius laivus, pastatyti. Šiuo metu jau ruošiama techninė užduotis naujai poveikio aplinkai vertinimo studijai rengti, kuri turi atsakyti į klaisimą, ar galima uosto akvatoriją gilinti iki 14 m.

Naujieji "Smeltės" akcininkai rengia verslo planą. Tačiau jie, anot R. Juškos, yra pasakę, jog tol, kol nebus gauta iš Uosto direkcijos patvirtinimo dėl reikiamo gylio ir t. t., jie negali užsakyti reikalingos technikos. Ruošiamasi įsigyti tokius konteinerių krovos kranus, kokie yra UAB Klaipėdos konteinerių terminale, tik jie bus 1,5-2 kartus didesni.

Reikalingi milijonai

"Klaipėdos Smeltei" išvystyti reikėtų apie 120 mln. Lt. Šios bendrovės naudojamų krantinių statybai ir privažiuojamųjų kelių nutiesimui reikėtų apie 50 mln. Lt, o 70 mln. Lt - uosto kanalui ir akvatorijai pagilinti iki 14 m ir paplatinti. Kainos apskaičiuotos, turint omenyje vidutinius Europos Sąjungos įkainius, o ne tuos, kurie šiuo metu yra Klaipėdos uoste.

R. Juškos teigimu, visa tai būtų daroma ne vien tik "Smeltės" labui. Šiuo metu 14,5 m gylis yra tik nuo uosto vartų iki 10 krantinės, o toliau, iki pat Jūrų perkėlos terminalo - tik 13 m. Tad netrukdomi gali įplaukti laivai, kurių grimzlė neviršija 11,5 m, o reikėtų, kad galėtų atvykti 13 m grimzlės laivai.

Vidmantas MAŽIOKAS