Kursas - gilinimo darbai prie krantinių

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus A. Kamarausko teigimu, pamažu didėja gylis ir prie krantinių. Pavyzdžiui, pernai metams artėjant į pabaigą baigti darbai prie 82-96 krantinių, kuriomis naudojasi LKAB "Klaipėdos Smeltė". Gylis čia jau siekia iki 14 m, leistina maksimali laivų grimzlė - 13 m.

Rengiamas projektas dėl papildomų gilinimo darbų prie 4, 5, 6 krantinių, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), prie 7-8 krantinių gylis jau yra daugiau nei 14 m. Netrukus bus skelbiamas konkursas dėl gilinimo darbų prie 101-104 krantinių, kuriomis naudojasi UAB Birių krovinių terminalas (BKT), kartu su rekonstrukcijos darbais ir kt.

[CITATA]

Šiuo metu, kai šalta, kai ledai, imtis gilinimo darbų nėra itin patogus momentas, užtat vyksta konkursai. Neseniai buvo atplėšti vokai su pasiūlymais dviem konkursams, artimiausiu metu vyks kiti procedūriniai dalykai. Pasak A. Kamarausko, konkursuose dalyvauja ir lietuviai, ir užsienio kompanijos. Uosto direkcija kviečia juose dalyvauti įvairias kompanijas, kad būtų didesnė konkurencija. Iki šiol skelbtų konkursų darbai nebuvo didelės apimties, bet manoma, jog 101-104 ir 67-68 krantinių, pastarosiomis naudojasi jūrų krovinių kompanija "Bega", rekonstrukcijų konkursuose dalyvaus daug dalyvių.

"Mes suprantame, kad kiekvienai kompanijai krantinių rekonstrukcijos ar gilinimo projektas yra labai svarbus dalykas. Pavyzdžiui, po keliasdešimt metrų buvo pagilinta ir į vieną ir į kitą pusę prie KLASCO naudojamų dalies 8 ir 9 krantinės - iškart atsirado naujas krovinys, patempęs aukštyn ne tik KLASCO, bet ir visą uostą. Laivai konteinervežiai didėja, "Bega" pasistatė naują žemės ūkio produktų krovos kompleksą - reikia didesnio gylio. To nori visos kompanijos. Be abejo, Malkų įlankoje nėra taip paprasta pasiekti didesnį gylį, bet mes dirbame pagal susidarytą planą, kalbamės ir su Smeltės valstybinio botaninio draustinio atstovais, susitikome su Aplinkos ministerijos atstovais ir aptarėme apskritai visus gamtosauginius reikalus - ir dėl užteršto grunto šalinimo, ir dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų (LAND) keitimo. Viskas visais frontais juda į priekį", - sakė A. Kamarauskas.

Paklaustas, ar krovos kompanijos nedaro spaudimo Uosto direkcijai, norėdamos, kad pirmiausia būtų pagilinta prie jų naudojamų krantinių, A. Kamarauskas atsakė: "Kaip čia pasakius, mes ir patys esame suinteresuoti, kad gylis prie krantinių būtų didesnis, nes tokiu atveju atitinkamai didėja ir žemės nuomos mokestis, o ir kompanijų galimybės kitokios. Mes darysime viską, kad kuo daugiau krantinių būtų pritaikytos naujiems parametrams."