Kuriama nacionalinė laivų stebėsenos sistema

Šiuo metu minėtą projektą vertina Susisiekimo ministerijos atstovai ir jeigu jam bus pritarta, jis bus įgyvendintas per dvejus metus. Taigi 2012 metų pabaigoje Lietuva jau turėtų nacionalinę laivų stebėjimo sistemą.

Pernai po to, kai Europos jūrų saugos agentūra (EMSA) atliko laivų eismo stebėsenos sistemos veikimo Lietuvoje auditą, Lietuvos susisiekimo ministerija nusprendė pavesti Lietuvos saugios laivybos administracijai (LSLA) būti Nacionalinės laivų eismo stebėsesnos sistemos administratore ir įpareigojo įdiegti minėtą sistemą. Panašios sistemos naudojamos Suomijoje ir kaimyninėje Latvijoje. Lietuvos specialistai lankėsi Suomijoje ir bando kurti sistemą pasinaudodami šios šalies patirtimi.

Informacija - tik specialistams

Šiuo metu laivų eismą Lietuvos teritorinėje jūroje bei Klaipėdos uoste stebi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė, ir Lietuvos karinės jūrų pajėgos, tačiau jų stebėjimų tikslas nėra laivų eismo saugumas. Nacionalinė sistema koordinuotų visų minėtų įstaigų stebėjimus. Tam, kad nereikėtų kurti atskiros globalios stebėjimo sistemos, prie LSLA modulio būtų prijungta kitų informacinių sistemų informacija. LSLA bendradarbiaus ir teiks informaciją kitoms institucijoms ir visuomenei. Taigi atsiras galimybė internete stebėti atplaukiančius laivus ir sužinoti, kuriame pasaulio taške yra Lietuvos laivai. Kol kas tokia informacija yra prieinama tik specialistams - LSLA turi prieigas prie EMSA administruojamų automatinės laivų identifikavimo (AIS) ir tolimojo nuotolio identifikavimo bei laivų sekimo (LRIT) sistemų, tačiau informacija nėra viešinama. "Kai turėsime savo nacionalinę laivų stebėsenos sistemą, galėsime informacija dalintis su kitais", - sako LSLA direktorius Evaldas Zacharevičius.

Matys taršos pėdsakus

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, JAV laivai, užteršę aplinką, yra sulaikomi, jiems skiriamos didžiulės baudos. Galima prisiminti AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivo "Deltuva" sulaikymą pernai balandį Puerto Riko San Chuano uoste, po to, kai JAV pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnai patikrinę nustatė, kad laive nesilaikoma kai kurių tarptautinių konvencijų reikalavimų, kai jiems kilo įtarimų, kad naftuotas vanduo buvo pilamas už borto. "Deltuva" prastovėjo 33 dienas, teisminiai procesai iki šiol nepasibaigę.

Ir Lietuvoje kasmet į pakrantes išplaukia naftos produktų gumulėlių, įtariama, kad tai praplaukiančių laivų darbas, tačiau negirdėti, kad laivai teršėjai būtų nustatyti, sulaikyti ir nubausti.

Pasak E. Zacharevičiaus, vadovaujantis Lietuvos įstatymine baze būtų galima sulaikyti ir bausti. Aplinkosaugininkai vykdo prevenciją ir gali sustabdyti laivą esant įtarimams dėl teršimo, jam gali būti iškelta byla. Tačiau tokie procesai nevyksta. Pasak LSLA vadovo, pro Klaipėdos uostą laivai tranzitu praktiškai neplaukia, tad užteršimų Lietuvos atsakomybės rajone pasitaiko labai retai.

Be to, E. Zacharevičiaus manymu, problema ta, kad Lietuvoje stebėsena yra silpna. Reglamentuota, kad stebima turi būti iš oro, tačiau Aplinkos ministerija lėktuvų neturi. Stebėsena jūroje vykdoma, aplinkosaugos inspektoriai kartais plaukia kateriais į reidus jūroje. Žinoma, kad kai kurie laivai savo juodus darbelius daro, t. y. pila nešvarų vandenį už borto, ne dieną, o naktį, tada, kai yra blogas oras - rūkas, audra ir t. t.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras turi galimybę stebėti visą Baltijos jūrą ne tik Lietuvos atsakomybės rajoną. Kariškiai turi sistemą, kuri gali aptikti praplaukiančių laivų teršimus, t. y. vadinamuosius šleifus. Tačiau norint sugaudyti tuos laivus, kurie praplaukė ir paliko dėmę, reikalingas ilgas tyrimas renkant įrodymus, kainuojantis gana brangiai. O Lietuvoje baudos, pasak specialistų, yra juokingos. Maksimali administracinė bauda už jūros aplinkos teršimą, neskaičiuojant žalos aplinkai - 50 tūkst. Lt, o, tarkime, Prancūzijoje - šimtai tūkstančių eurų. Klaipėdos uoste dažniausiai baudžiami laivai užteršę uosto akvatoriją, mat, kai jie stovi prie krantinių, lengviau juos identifikuoti.

E. Zacharevičiaus manymu, ši situacija turėtų pagerėti įdiegus nacionalinę laivų stebėsenos sistemą. "Kai visos sistemos bus integruotos, mes iš karto matysime ir laivą, ir šleifą. Vaizdą fotografuos skrendantis palydovas ir jo nuotraukos bus gaunamos automatiškai. Virš Baltijos jūros palydovas praskrenda maždaug kas 4 valandas. Šiuo metu kiekviena Lietuvos tarnyba turi savo vaizdelius ir juos nagrinėja savo tikslais", - sako LSLA vadovas.