Krovos darbų vadovas kartais skambina pianinu

Kamineros krovinių terminale Ž. Kvaraciejus dirba jau šeštus metus, nuo 2014-ųjų. Tai vienas jauniausių krovos terminalų Klaipėdos uoste, įsikūręs buvusios bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" ir durpes krovusios UAB "MABRE LPC" vietoje. Beje, jame ir dabar kraunamos durpės.

Tiesiog pasisekė

Ž. Kvaraciejus gimęs ir užaugęs Klaipėdoje. Uostas jam buvo visada įdomus, visi jo laivukai. Jo tėvas atvažiavo iš Dzūkijos į uostamiestį mokytis jūrinių dalykų. Jis visą gyvenimą dirbo laivuose, daug metų buvo žvejybos laivų kapitonu. Kai atsiveždavo sūnų į uostą, šis visada žavėdavosi kranais.

Žilvinas studijavo tarptautinio verslo vadybą ne todėl, kad to norėjo, bet kad reikėjo kur nors mokytis. Dirbo įvairiose srityse, pavyzdžiui, autoservise padangų montuotoju, padavėju, statybininku. Jam net į galvą neatėjo mintis, kad galėtų dirbti uoste, kad reikėtų rinktis tokią specialybę. Bet pirmai progai pasitaikius atsidūrė uoste.

Atėjo pabandyti, pasimokyti, pradėjo nuo paprastų darbelių: nuo svarstyklių, nuo rąstų skaičiavimo, geležinkelio vagonų apžiūros. "Įmetė mane į tą virtuvę ir prilipau. Po mėnesio jau dirbau intensyviai", - pasakojo vyras. Karjerą sumanus vaikinas padarė greitai: tapo krovos darbų vadovu. Mano, kad jam tiesiog pasisekė, kad tuo metu atsilaisvino tokia vieta.

Terminale krovos darbų vadovų jau yra nebe trys kaip anksčiau, o keturi, nes padaugėjo darbų. Ir visi jie, pasak Žilvino, jauni, jis dirba seniausiai.

"Nemaniau, kad man čia taip patiks"

"Kai tik pradėjau dirbti, terminaliukas tikrai buvo mažas. Per savaitę mes gal ir pakraudavome kokį vieną laivą durpių. Dabar per metus krauname apie 0,5-0,7 mln. tonų įvairių krovinių. Turime du uždaro tipo sandėlius. Krauname beveik viską, mūsų terminalas universalus. Jeigu vertinsime tai, kokį nedidelį plotą uoste mes užimame, galima sakyti, kad mes krauname tiek pat krovinių, kaip ir didelėse Klaipėdos uosto krovos kompanijose", - juokavo Ž. Kvaraciejus.

Darbą apsunkina tai, kad veiksmas vyksta dviejose aikštelėse. Geležinkeliais atvykstantiems kroviniams krauti turima aikštelė yra Perkėlos gatvėje. Krovinių vežiojimas iš jos į terminalą, kad būtų galima krauti į laivus, bendrovei kainuoja gana brangiai. Mat terminale prie naudojamų trijų krantinių nėra geležinkelio. Tai vienintelis terminalas uoste, neturintis geležinkelio prie savo krantinių. Tikimasi, kad Uosto direkcija kaip galėdama greičiau įrengs čia geležinkelį.

"Mano pagrindinis darbas - bendrauti su žmonėmis. Turime apie 30 dokininkų mechanizatorių. Nėra lengva jaunesniam žmogui vadovauti patyrusiems kranininkams, bet mūsų kolektyvas labai geras. Tai darbas, reikalaujantis kantrybės, visų darbuotojų nepakontroliuosi visada. Reikia turėti ir ištvermės, tenka bendrauti su laivų kapitonais ir įgulomis. Man šis darbas patinka, nes jame nėra rutinos - ir problemos būna vis naujos, jeigu pasikartoja sena, tu jau žinai, ką daryti. Jeigu trūksta žmonių, pats darau tai, ką reikia. Matai, kolegos nespėja, eini ir padedi jiems padaryti kokį nors fizinį darbą.

Nemaniau, kad man čia taip patiks. Žinau, kad rytoj manęs laukia labai sunki diena, krausime grūdus, bet nesijaudinu. Laivo triumai jau išplauti, šiandien jie džiovinami, pasamdyta 15 mašinų. Mes tą laivą krausime apie dvi su puse paros, o paskui jis plauks į "Klasco", kad būtų pakrautas iki galo, nes pas mus trūksta gylio. Durpių laivui pakrauti užtenka dviejų žmonių, kitiems kroviniams jų reikia daugiau.

Kai įsidirbi, būna paprasta. Ir prie darbo naktimis pripratau. Sunkiausia būna, kai nėra intensyvaus veiksmo. Tarkime, krauname kokį mažą laivuką, tai 3 val. nakties jau atrodo ir miegas pradeda imti. Užtat naktį visada būna ramiau, neatsiranda kokių nors darbų iš šalies", - pasakojo Žilvinas.

Hobis - šeima

Paklaustas, koks jo hobis, Žilvinas nedvejodamas atsako, kad šeima - vaikeliui tik dveji metukai. Krovos darbų vadovas mėgsta naujas technologijas. Be to, jis labai mėgsta muziką, pats yra baigęs muzikos pakraipą turinčią mokyklą. "Pats šešerius metus grojau. Dabar žmona užsimanė, tad jos gimtadieniui padovanojome pianiną. Tenka ir pačiam prisėsti, bet jau reikia daug ką prisiminti. Žmona anksčiau niekada negrojo, bet jau, galima sakyti, šiuo metu mane aplenkė, jau groja draugams", - atviravo Žilvinas.

Ir vis dėlto dabar jam įdomiausia leisti laiką su šeima. Sako turintis labai gerą vaiką. Jam gimus jie su žmona neužsidarė, susitinka su draugais ir vaiką visur vežasi. Kai jam buvo 6 mėnesiai, tėveliai su juo skrido į Egiptą.