Krovai būtina dabar rezervuoti žemės plotus

Klaipėdos uostas iš visų rytinės Baltijos jūros uostų turi mažiausią uosto teritorijos plotą - 541 ha. Mūsų uosto vystymo plotas yra maždaug šešis kartus mažesnis nei Rygos uoste. Tačiau šis itin mažas plotas, palyginti su kaimyniniais uostais, yra išnaudojamas efektyviausiai. Klaipėdos uoste viename hektare perkraunama apie 68 tonas krovinių, Taline - 38 t, Rygoje - 18,4 t, Ventspilyje - 13,7 t.

"Krovos apyvartos augimas Klaipėdos uoste pasiektas tik dėl technologinių investicijų, kurias daro įmonės, kad galėtų efektyviau ir našiau dirbti", - sako A. Drungilas.

Į Klaipėdos uostą investuota 6 milijardai litų. Valstybės investicijos iš jų sudaro apie 2 milijardus Lt, o likusius investavo bendrovės netgi neturėdamos savo žemės, tik ją nuomodamos.

Iki šiol visi laivai buvo statomi pagal maksimalius Panamos kanalo parametrus. Po Panamos kanalo rekonstrukcijos jo plotis didėja nuo 33 iki 49 metrų. Laivų dydžiai ir toliau augs. Todėl uostams reikia orientuotis į didesnių krovinio partijų sukaupimą, o tam reikalingi nemaži žemės plotai. Klaipėdos uostui ateityje problema taps žemės stoka. Pasak A. Drungilo, laivybos kanalo pralaidumas, uosto vartų pasukimas - tie dalykai bus išspręsti, bet reikės žemės kroviniams sandėliuoti.

"Logistikos prasme kuo arčiau krantinės sandėliuojami kroviniai, tuo geriau. Kadangi mes tokios prabangos neturime, reikia žiūrėti ir rezervuoti plotus perspektyvinei uosto plėtrai, ir nebūtinai jie turi būti prie krantinių", - kalbėjo A. Drungilas.

Rezervinių teritorijų Klaipėdos uostas turi labai nedaug ir visos jos ribojasi su gyvenamaisiais rajonais. Klaipėdos uostas gali plėstis tik į jūrą arba į pietinę uosto dalį. Jeigu būtų iškelta trečioji vandenvietė, be abejo, uostui atsivertų didžiuliai plotai.

"Mūsų įdirbis gana didelis siekiant pritraukti krovinius, bet gana mažas stengiantis privilioti potencialų investuotoją su savo investicijomis. Rusijos uostai labai sparčiai vysto savo pajėgumą, aštrės konkurencija su kitais Baltijos valstybių uostais ir, neturint galimybės pasiūlyti krovinio siuntėjui investuoti į savo nuosavybę, bus labai didelis pralaimėjimas aštrėjančioje konkurencijoje dėl tų krovinių, kuriuos Klaipėdos uostas gali pritraukti", - teigė Uosto direkcijos atstovas.

Anot jo, Klaipėdos uostui labai svarbu yra turėti užtektinai žemės, kad galėtų ją pasiūlyti klientams.

Pavyzdžiui, Kinijos Lianinganio (LianYunGang) uoste, kuris per metus krauna apie 200 mln. t. krovinių, 100 ha ploto teritorijos priklauso Kazachstanui, ir visa ji jau užkrauta kroviniais. Negana to, dar 100 ha teritorijos numatyta jam ateityje. Beje, tie Kazachstano plotai nėra prie krantinių.