Konkursuose bus svarbu ir turima technika

Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas tikina, kad bus gerinamas konkursų dėl statybos darbų atlikimo uoste organizavimas ir kad ateityje tarpininkų, neturinčių reikiamos technikos, paslaugų būsią atsisakyta.

"Jau dabar mes reikalaujame, kad konkursuose dėl statybos darbų atlikimo dalyvaujančios kompanijos turėtų savo techniką arba ilgalaikę jos nuomos sutartį. Galbūt dar įvesime konkurse atskirą balą už turimą technikos pajėgumą. Mūsų specialistai jau kalbasi su įvairiais ekspertais ir svarsto tokią galimybę. Manau, konkursuose turėtų konkuruoti ne vien tik kaina, bet ir turimos technikos pajėgumas.

[BANERIS]Kadangi anksčiau iš konkurso dalyvių nebuvo reikalaujama turėti savo technikos, todėl rinkoje atsirado tarpininkai. Ateityje jų tikrai nebebus, galiu garantuoti. Kokia mes valstybė, jeigu galime leisti imti mūsų pinigus tiems, kurie laimi konkursus neturėdami jokios technikos, o paskui laksto po visą Europą ieškodami, kas jiems išnuomotų kokią nors geldą. Pavyzdžiui, vienos konkursą laimėjusius kompanijos žemsiurbė pastatyta 1931 m., mat konkurso sąlygose nebuvo reikalavimų jos techniniams parametrams. Dabar turės būti nurodyti bent jau minimalūs techniniai parametrai, ir jie galbūt netgi bus vertinami balais konkurse", - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas.

Ne paslaptis, kad konkursą statyti kokį nors objektą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste laimi kompanija, pasiūliusi mažiausią kainą. Tačiau pradėjus dirbti ta kaina gerokai išauga. Be to, atsiranda grėsmė, kad objektas gali būti pastatytas nekokybiškai. Uostininkai juokauja, kad gilinant Klaipėdos uosto akvatoriją dugnas buvo "išartas" tarsi su Petro Pirmojo laikų technika.

Uosto direkcijos vadovo teigimu, taip atsitiko todėl, kad uosto gilinimo darbų konkurse dalyvavo tik viena kompanija - UAB "Klaipėdos hidrotechnika". Pasak jo, pagal turimus dokumentus galima spręsti, kad techninį projektą matė tik ji. Kitos 9 užsienio kompanijos, kurios buvo nusipirkusios dokumentus, nedalyvavo konkurse, spėjama, todėl, kad nematė techninio projekto. E. Gentvilo teigimu, dėl šio konkurso organizavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. UAB "Klaipėdos hidrotechnika" generalinis direktorius Pranciškus Jurgutis savo pranešimuose spaudai yra pareiškęs, kad Klaipėdos uosto vadovas, pateikdamas neteisingus kaltinimus, siekia sužlugdyti jo verslą.

Kad ateityje būtų išvengta panašių dalykų ir konfliktų, kad statybos darbai uoste būtų atliekami ir laiku, ir kokybiškai, Uosto direkcija jau dabar imasi tam tikrų priemonių. Pavyzdžiui, dabar infrastruktūriniuose konkursuose bus numatomas užsakovo rezervas, todėl nereikės organizuoti dar vienų derybų dėl atsirasiančių papildomų darbų. Tokiu atveju bent jau laiko sąnaudos bus tikrai sutaupomos.

Paklaustas, ar bus imtasi kokių nors priemonių, kad pagerėtų ir darbų kokybė, ir kaip tai bus padaryta, jeigu dabar konkurse svarbiau yra darbų kaina, E. Gentvilas atsakė: "Techninę priežiūrą atlieka ne Uosto direkcija, o konkurso būdu parinktos kompanijos. Neįsivaizduoju, kaip galima nekalbėti apie kokybę, ji turi būti užtikrinta. Kokybės reikalavimai nekvestionuojami. Norinti dalyvauti konkurse kompanija pirmiausia privalo atitikti keliamus reikalavimus, o tik paskui konkuruoti siūloma kaina."