Kompanijos fantazuoja apie būsimus geležinkelius

Dar pernai rudenį buvo nutarta, kad būtina gerinti uosto geležinkelio kelyno išvystymą. Tai įpareigoja daryti ir 2011 m. lapkričio 25 d. vykusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdžio protokolinis sprendimas dėl geležinkelių infrastruktūros išvystymo pietinėje ir šiaurinėse uosto dalyse 2012-2015 m. ir iki 2020-ųjų.

Buvo sudaryta ekspertų grupė, turinti rūpintis geležinkelių infrastruktūros išvystymu uoste. Tačiau vienintelis jos posėdis įvyko tik šiemet gegužės 3 d. Deja, jame nedalyvavo nė vienas AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovas. Tačiau jau yra sudarytas geležinkelio atkarpų ir viadukų, kurių reikia uosto krovos kompanijoms, sąrašas. Jame - 38 objektai. Tarp jų - ir dvikelis nuo geležinkelio "Draugystės" stoties iki pietinėje uosto dalyje esančių kompanijų, ir daugelis kitų įdomių bei brangių projektų.

Praėjusį penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius Harolds Kovs pristatė geležinkelių infrastruktūros išvystymo pietinėje ir šiaurinėje uosto dalyse planą.

Išgirdusi kompanijų pageidavimus, Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė kai kuriuos siūlymus pavadino esančiais iš fantastikos srities. Ypač ją papiktino planai tiesti geležinkelio bėgius tankiai gyvenamoje teritorijoje, nes reikėtų iškeldinti gyventojus. Anot direktorės, sutikdama tai daryti Uosto direkcija užsinertų sau kilpą ant kaklo. Ji mano, kad toks geležinkelio išvystymo klausimas iškeltas ne laiku ir ne vietoje.

Sudarydami tokį sąrašą ekspertai rėmėsi Andriaus Jaržemskio studija, kurią atlikti užsakė AB "Lietuvos geležinkeliai". Tačiau tai studijai dar nėra pritarę ir patys geležinkelininkai. Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, pirmininkavęs tarybos posėdžiui, atsisakė formuluoti kokį nors sprendimą šiuo klausimu.

Anot jo, minėtoje studijoje bent preliminariai yra numatytos atsakomybės ribos - ir uosto kompanijos savo iškrovos baruose turi daug ką tobulinti. O asociacijos pateiktame 38 projektų sąraše planuojamos tik Uosto direkcijos ir "Lietuvos geležinkelių" investicijos po maždaug 200 ir 150 mln. Lt. Uosto vadovą piktina tai, kad pačios krovos kompanijos nieko neplanuoja tobulinti.

E. Gentvilo teigimu, su uosto kompanijomis susitarta, kad tie geležinkeliai, kurie reikalingi tik vienos kompanijos poreikiams, bus tiesiami dvišalių sutarčių pagrindu. Tai yra dėl jų tarsis kompanija ir Uosto direkcija.

Uosto vadovo manymu, pirmiausia vienai kuriai nors kompanijai reikalingi geležinkeliai turi būti išimti iš to sąrašo, o tada gal jis ir galėtų būti patvirtintas susisiekimo ministro įsakymu.

LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška priminė, kad krovos kompanijos vis dėlto yra labai priklausomos nuo geležinkelių. Iki šiol joms nerimą kelia tai, ar geležinkeliai bus pajėgūs atvežti tiek krovinių, kiek reikės. Jis geležinkelio problemą prilygino Achilo kulnui.

Tačiau šiuo klausimu jokio sprendimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba nepriėmė, tik išklausė informaciją, o pats sąrašas bus dar analizuojamas.