Kol jūrininkai sėdės krūmuose, tol mokės už įdarbinimą

Viena agentūra Klaipėdoje sėkmingai veikia jau keliolika metų imdama solidų mokestį už jūrininkų kontraktus ir neduodama jiems jokio patvirtinimo, kiek ir už ką mokėta. Ne gana to, paėmusi didelius pinigus, agentūra jūrininkus išsiunčia ir į bankrutuojančias laivybos kompanijas, o jiems patekus į bėdą, tiesiog nusiplauna rankas.

Įdomu tai, kad visos kontroliuojančios institucijos uostamiestyje bejėgės ką nors padaryti - neturi įrodymų. Jūrininkai, prigrasinti, kad keldami triukšmą niekada gyvenime daugiau neišplauks į jūrą, tyli. Pernai šia įmone vis dėlto domėjosi Klaipėdos ekonominė policija, vyko teismo procesas, jai skirta 2 tūkst. Lt bauda, tačiau ji ir vėl sėkmingai dirba toliau. Šiemet prieš kelis mėnesius išėję iš darbo 5 seni darbuotojai yra pakeisti naujais, ir verslas, pasinaudojant kai kurių žmonių bejėgiškumu ar tiesiog naivumu, klesti.

ČIA PAT. Jūrininkai, norintys dirbti AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", darbą joje gali susirasti be tarpininkų, tiesiog ateidami į šį pastatą. Šiuo metu bendrovei trūksta karininkų.

Ir vis dėlto atsirado asmuo, kuriam gaila šitaip kvailinamų jūrininkų. Atėjęs į redakciją jis išsamiai papasakojo apie tai, kas ir kaip vyksta toje uždarojoje akcinėje bendrovėje. Tikslas - įspėti jūrininkus, kad netikėtų melu ir nepakliūtų į prastas darbo vietas, už įdarbinimą mokėdami didžiulius pinigus. Kol kas nei šios bendrovės pavadinimo, nei prieš ją liudijusio asmens, nei jūrininkų pavardžių neskelbiame.

Beje, šiemet šioje srityje susiklostė tiesiog kurioziška situacija. Nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. pradės galioti nauja Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl darbo jūrų laivyne, kurios vienas punktas draudžia imti pinigus už jūrininkų įdarbinimą. Tačiau Lietuva "pramiegojo" ir šią konvenciją ratifikavo tik šiemet vasarą, tad ji mūsų šalyje pradės galioti tik po metų. Negana to, nuo šių metų vasario pabaigos, išbraukus vieną punktą iš susisiekimo ministro įsakymu patvirtinto aprašo, Lietuvoje nebėra jokio teisės akto, kuris draustų imti pinigus už jūrininkų įdarbinimą. Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) sunerimusi ir dėl tokios padėties priekaištauja Susisiekimo ministerijai.

Net FNTT nepadėjo

Anot redakcijos svečio, toje agentūroje, tarpininkaujančioje įdarbinant jūrininkus, didelė darbuotojų kaita. Šiemet išėjusieji iš darbo penki, galima sakyti, buvo vos ne veteranai, nes išdirbo daugiau kaip metus. Priežastis - esą agentūros vadovas daro didžiulį moralinį spaudimą ne tik jūrininkams, bet ir savo darbuotojams.

Agentūros darbuotojai tikėjosi, kad kai po jūrininkų skundų pernai bendrovėje apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai, po teismo, pernai rudenį priteisusio sumokėti agentūrai baudą, vadovas pakeis savo politiką, tačiau taip neatsitiko. Ir toliau iš jūrininkų imamas mokestis už kontraktus.

FNTT administravimo valdybos viršininkas Darius Banėnas patvirtino tai, kad 2012-aisiais mūsų įvardinta įmone domėtasi, bet visa medžiaga buvusi perduota Klaipėdos policijai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkas Tomas Balčius prisiminė, kad buvo surašytas protokolas ir perduotas teismui, kad nagrinėta administracinė byla.

Dvigubas apmokėjimas

Vadinamosios kruingo kompanijos, tarpininkaujančios įdarbinant jūrininkus, dažniausiai ieško jų užsienio laivybos bendrovėms. Be abejo, tokių agentūrų darbuotojai visaip bando įkalbėti jūrininką darbintis per jų įmonę, nes joms tai naudinga. LJS pirmininko Petro Bekėžos teigimu, pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus tokios įdarbinimo įstaigos turi turėti sutartis su laivų savininkais arba laivų operatoriais, kuriomis pastarieji patvirtina, kad už kiekvieną jūrininką agentūra gaus mokestį iš laivo savininko.

Agentūra, apie kurią kalbama straipsnyje, irgi turi sudariusi sutartis su 4 kompanijomis. Jos šiai moka kiekvieną mėnesį, kurį dirba jūrininkas, po 35-50 eurų. Tačiau iš kiekvieno jūrininko agentūra vis tiek dar ima ir savo mokestį. Pastaruoju metu jis yra 700 Lt, plius PVM, taigi žmogus turi mokėti 850 Lt. Minėta agentūra dirba dar su keturiomis kompanijomis, su kuriomis nėra sudariusi sutarčių, per tarpininkus, t. y. per agentūras Latvijoje, Estijoje, Kaliningrade, dirbančiomis tiesiogiai su laivybos kompanijomis. Šiuo atveju imamas 900 Lt mokestis. Pasak pokalbininko, tai yra dvigubas finansinis apmokėjimas už tą pačią paslaugą.

Negana to, esą ši agentūra ne viską pajamuoja. Kasos pajamos orderis yra lapas su punktyrais. Jo viršuje rašomi asmens ir agentūros duomenys, apačioje tie patys duomenys ir suma, kurią moka jūrininkas, bei jo parašas. Orderis perplėšiamas pagal punktyrus pusiau, ta dalis, kurioje nurodyti 900 Lt, jūrininkui neatiduodama ir sunaikinama.

Informuojama paskutiniu momentu

Kai užsienio kompanija patvirtina, kad tikrai priims tokį jūrininką, jis iškviečiamas į agentūrą ir, kai sutinka dirbti toje kompanijoje, paskutiniu momentu jam pasakoma, kad turi susimokėti 900 Lt už dokumentų sutvarkymą. Taigi esą pinigai imami ne už įdarbinimą, bet už dokumentų įforminimo procedūrą.

Pasak redakcijos svečio, tačiau visos agentūros paslaugos, turint omenyje jūreivio paiešką, dokumentų pildymą, jų kopijas, skambučius į užsienį ir t. t. - vienam žmogui, kuris pirmą kartą kreipėsi į agentūrą, gali kainuoti 200-300 litų, ne daugiau. Jo žiniomis, kitos įdarbinimo agentūros ima tik tiek.

Jūrininkas Michailas (vardas pakeistas) patvirtino, kad darbinosi į užsienio kompaniją per minėtą agentūrą, kad mokėjo 900 Lt, bet kvito nepasiėmė. "Žinojau, kad tai avantiūra, todėl neėmiau. Taip, ta firma apsimesdama neva ima pinigus už aptarnavimą, iš tikrųjų ima už įdarbinimą. Pinigų, žinoma, visada gaila, kai jie išleidžiami nežinia kam, bet tada aš neturėjau kitos išeities", - sakė Michailas.

Kai kurie jūrininkai dėl darbo į šią agentūrą vaikšto jau po 5-6 metus, ir kiekvieną kartą išeidami į jūrą vėl moka tuos 900 Lt. Tiesa, priklausomai nuo jūrininko stažo kartais daromos 50-100 Lt nuolaidos. Bet juk tam žmogui, kurį agentūra darbina jau kokius 5 metus, pasak pokalbininko, nebereikia rengti jokių papildomų dokumentų. Visus kontraktus atsiunčia kompanijos, agentūros darbuotojas tik atspausdina ir duoda pasirašyti jūrininkui.

Buvo siunčiami dirbti žmonės į žvejybos kompaniją, kuri už kiekvieną specialistą agentūrai buvo įsipareigojusi sumokėti po 300 eurų. Jiems buvo pasakyta, kad tie 900 Lt bus vienkartinis apmokėjimas, tačiau, kai atėjo antrą kartą darbintis į tą pačią kompaniją, iš jų vėl buvo imami 900 Lt.

Žinoma, jūrininkai savo nepasitenkinimą išlieja eiliniams agentūros darbuotojams. Tada pasirodo vadovas ir nuramina sakydamas, jog jeigu nenori dirbti toje kompanijoje, yra kas juos pakeičia.

Ne visi išsigąsta

Pasitaiko jūrininkų kategoriškai atsisakančių mokėti, tada kyla konfliktų.

Vienam jūrininkui Konstantinui (vardas pakeistas) jau buvo parengti visi dokumentai - ir kontraktas, ir netgi lėktuvo bilietai skristi ten, kur stovi laivas, gulėjo ant stalo. Agentūros sąnaudos jo dokumentams sutvarkyti - apie 200 Lt. Kitos dienos rytą išskristi turėjęs Konstantinas buvo pakviestas ateiti į agentūrą 17 val. Išgirdęs, kad turi mokėti 900 Lt, pareiškė pirmą kartą patekęs į tokią įmonę ir atsisakė tai padaryti. Vadybininkas vos neverkė, prašė vadovo leisti tam jūrininkui atsiųsti pinigus iš pirmo atlyginimo. Direktorius stengėsi savo senais metodais "apdoroti" jūrininką, bet Konstantinas nesutiko, tad buvo išvadintas įvairiais žodžiais ir įžeistas išėjo.

Tokių įvykių minėtoje agentūroje irgi nemažai.

Moka ir praktikantai

Situacijų būna tiesiog graudžių. Jūrininkas sako neturįs pinigų, į avariją patekusiam sūnui reikėjo pirkti invalido vežimėlį, prašo leisti padirbėti mėnesį ir žada atsiųsti tuos 900 Lt. Tačiau vadovo pozicija - nėra pinigų, nebus ir kontrakto. Ir vyresni žmonės, netikri dėl savo ateities, skolinasi pinigų ir atneša juos agentūrai. Būna, kad jūrininkas sumoka pusę sumos, nes bilietai jau nupirkti, paskui ateina mama ar močiutė ir sumoka likusius pinigus.

Vadovas terorizuoja darbuotojus, kad šie "nesuminkštėtų", grasindamas trūkstamą sumą išskaičiuoti iš atlyginimų. Jie neišlaiko įtampos, todėl taip dažnai keičiasi.

NEVERTA. Už jūrininkų įdarbinimą AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivuose mokėti 900 Lt neverta, nes tikrai galima įsidarbinti nemokamai.

Paklaustas, kodėl vis dėlto nemažai jūrininkų moka, asmuo atsakė: "Agentūros kontingentas - tie, kuriems jau per 50 metų, kuriems sunku patiems per internetą susirasti darbą arba susisiekti su kompanijos administracija ir be tarpininko išplaukti į jūrą. Moka net į laivus siunčiami praktikantai: jeigu eina paprastu jūreiviu ir pusei metų - 400 Lt, nes jų mėnesio atlyginimai - tik apie 800 Lt, jeigu 2 mėnesiams - 200 Lt. Ką tik baigusieji mokslus ir gavusieji diplomus pasirengę mokėti bet kokius pinigus, kad tik pirmą kartą galėtų išplaukti į jūrą pagal savo kvalifikaciją."

Tiesa nutylima

Redakcijos svečias pasakojo, jog dėl agentūros vadovo melo žmonės išsiunčiami dirbti į kompanijas, kuriose nemokami atlyginimai po 3-4 mėnesius, kurių laivai patenka į keblias situacijas. Šiuo metu esą ir Afrikoje įstrigusių šios agentūros išsiųstų jūrininkų. Apie situaciją dviejose kompanijose, kurios jau bankrutuoja ir jų netrukus neliks, o laivų įguloms nemokami atlyginimai, agentūroje žinota nuo pernai lapkričio, tačiau jos vadovas nė vienam jūrininkui apie tai nepasakė. Tuose laivuose jau lankėsi Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) atstovai.

Jūrininkas Fiodoras (vardas pakeistas), kelis mėnesius negavęs atlyginimo laive, skambino į agentūrą ir reikalavo jį parsiųsti namo. Įdarbinimo agentūros vadovas nereagavo, o kai šis iškvietė ITF atstovus, tradiciškai grasino, kad jam kelias į jūrą dabar visam laikui uždarytas. Tuos pačius grasinimus vadovas pakartojo jūrininko žmonai. O po trijų mėnesių buvo paskelbtas tos kompanijos, kurioje buvo įdarbintas jūrininkas, bankrotas.

"Labai daug jūreivių skundžiasi dar būdami laivuose, nes iškyla įvairių problemų. Kai jie patekdavo į keblias situacijas, agentūra niekada nepadėdavo. Vadovo nuostata tokia - rūpinamės jūreiviu iki tol, kol sutvarkome jo dokumentus, kol iš jo paimami pinigai. Kai jis atsiduria oro uoste, viskas, kas su juo susiję, - ne mūsų problemos. Taip, agentūra ir jūreivis irgi pasirašo sutartį, tačiau joje neparašyta, kad privalu rūpintis jūreiviu iki paskutinės jo darbo dienos", - pasakojo redakcijos svečias.

LJS vadovo P. Bekėžos teigimu, tarptautinės konvencijos sako, kad jeigu laivas paliekamas likimo valiai, jeigu jūrininkams nesumokėtas atlyginimas, jeigu jie nerepatrijuojami, t. y. negrąžinami į tėvynę, tuo užsiimti turi įdarbinimo įstaigos ir netgi sumokėti pinigus, jeigu neįvykdytos darbo sutarties nuostatos.

Ima pinigus už adresą

Pokalbininkas pasakojo, esą agentūros vadovas bendradarbiauja net su AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) Personalo skyriaus atstovu. Beje, ir iš surastų "Laivininkystei" reikalingų žmonių taip pat buvo paimti 900 Lt, tačiau jiems nebuvo tvarkomas nė vienas dokumentas, tik padarytos jų kopijos, duotas adresas, kabineto numeris ir žmogaus, į kurį reikia kreiptis, pavardė.

LJL generalinis direktorius Audronis Lubys labai nustebo, kad jūrininkai eina į kažkokią agentūrą ir moka 900 Lt, užuot teisiai atėję į "Laivininkystę". Jis patikino, kad bendrovė nėra sudariusių sutarčių su jokia "kruingo" kompanija ir nė vienai jų nemoka "komisinių", "Laivininkystėje" nėra per "kruingo" kompanijas įdarbintų žmonių. "Mes priimame į darbą žmones patys, turime savo Personalo skyrių. Noriu pasakyti jūrininkams, kad taupytų pinigus, juk algos nėra didelės. Pas mus tegu eina tiesiai į Malūnininkų g. 3, į trečią aukštą, į Kadrų skyrių", - sakė A. Lubys.

LJL vadovas prisipažino, kad kartais savo Personalo tarnybai duodantis nurodymus surasti kokį nors specialistą nors iš po žemių, kad laivas nestovėtų. Tada jo ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, ir kitose šalyse.

Jūreivis Olegas (vardas pakeistas) sakė mokėjęs 900 Lt, negavęs kvito ir buvęs įdarbintas "Laivininkystėje". "Visur juk reikia mokėti už gerą darbą. Kalbėdamas telefonu nežinojau, kur mane įdarbins. Nebūtų buvę gaila tų 900 litų, tačiau mane įdarbino ten, kur nemokama alga", - kalbėjo jūreivis.

Kontroliuojančioji skundų negavo

Šiuo metu Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA), atestuojanti įmones, teikiančias tarpininkavimo įdarbinant jūrininkus laivuose paslaugas, yra atestavusi 31 jūrininkų įdarbinimo įmonę. Kadangi LSLA privalo atlikti jų veiklos priežiūrą, paprašėme jos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėją Tadą Škimelį pakomentuoti situaciją.

LSLA inspektoriai šią agentūrą tikrino 2011 metų gruodį ir neradę jokių pažeidimų išdavė neterminuotą pažymėjimą. Pagal planinius patikrinimus dabar ji turėtų būti tikrinama tik po trejų metų, t. y. tik 2014-aisiais. LSLA vykdo Vyriausybės nurodymus mažinti naštą verslininkams, tad stengiasi jų neapkrauti nereikalingais patikrinimais, jeigu negauna oficialių skundų.

Anot skyriaus vedėjo T. Škimelio, kompanijos už dokumentų tvarkymą gali imti pinigus legaliai. Be to, šiuo metu tiesioginio draudimo imti iš jūrininkų pinigus už įdarbinimą Lietuvos teisės aktuose nėra. Kita vertus, buhalterinių dalykų LSLA netikrina ir net nėra įgaliota tai daryti.

Jokių skundų iš jūrininkų dėl straipsnyje minimos įdarbinimo įmonės LSLA nebuvo gavusi. Jeigu patikrinimų metu būtų rasta trūkumų, būtų duotas terminas juos pašalinti, to nepadarius atestatvimas stabdomas.

"Mums reikia įrodymų, užfiksuotų dalykų, pavyzdžiui, kad jūrininkai sumokėjo tuos pinigus. Jeigu tie pinigai neužfiksuoti, tai jau ne saugios laivybos, o nelegalios buhalterijos klausimas. Mes negalime už tai bausti, nes tai jau ne mūsų kompetencija. Jeigu iš teisėsaugos institucijų gautume pranešimą, kad yra padarytas koks nors pažeidimas, tada vertintume įmonę kaip rizikingą ir tokiu atveju ją turėtume tikrinti dažniau", - sakė T. Škimelis.

Ir profsąjungai reikia įrodymų

LJS pirmininko P. Bekėžos teigimu, jokia jūrininkų įdarbinimo firma neturi teisės imti pinigų už jūrininkų įdarbinimą, kad ir kaip ji tai pavadintų. Jis puikiausiai žino, kad ta UAB, Klaipėdoje veiklą vykdanti jau keliolika metų, ima iš jūrininkų pinigus už įdarbinimą, tačiau jūrininkai to raštu nėra patvirtinę, tad jis negali imtis jokių veiksmų.

P. Bekėža netgi mokė jūrininkus, ką reikia daryti, norint surinkti įrodymus, kad iš sunkaus jų darbo besipelnantys asmenys būtų nubausti už tarptautinių konvencijų nesilaikymą. "Manau, jūrininkai patys kalti. Kol jie sėdės krūmuose, taikstysis su tuo dalyku, nė viena kontroliuojanti įstaiga ir netgi policija ar FNTT nieko nepeš, nes nerodomos gaunamos pajamos ir nėra nei tai patvirtinančių liudininkų, nei dokumentų. Tik jūrininkai gali sučiupti tokius verslininkus už rankos. Mokėjusieji pinigus tegu ateina į Jūrininkų sąjungą, rasime būdų, kaip sutramdyti tokius "įdarbintojus". Bet jeigu jūrininkai nori mokėti, tegu moka", - sakė P. Bekėža.

LJS ir ITF inspektorius, komandiruotas į Londoną, į ITF būstinę, išdirbęs ten 3 metus ir 9 mėnesius ir tik šiomis dienomis sugrįžęs vėl į Klaipėdą Andrejus Černovas sakė, jog visi žino, kad ši agentūra ima iš jūrininkų pinigus, tačiau įrodymų nėra. Tai, kad jūrininkai moka tuos pinigus negaudami jokių patvirtinimų, esanti jų pačių bėda. Pasak jo, Londone lietuviai naujai atvykusiems tėvynainiams sugeba už 100 svarų parduoti metro žemėlapius, kurie dalinami nemokamai. Ir Londone jūrininkai norėdami įsidarbinti sumoka net po 5000 svarų, o paskui neturi nei darbo, nei pinigų. "Kol mūsų jūrininkai bus tokie, tol tokios firmos klestės", - sakė A. Černovas.

Juridinė situacija

Paklaustas, ar tikrai "kruingo" kompanijos gali imti iš jūrininkų mokestį jau vien už tai, kad jis atidarė jų duris, kad Lietuvoje dabar nebėra jokių teisės aktų, draudžiančių tai daryti, P. Bekėža atsakė: "Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 179 konvencija dėl jūrininkų įdarbinimo ir samdymo jau seniai reikalavo, kad iš jūrininkų už samdymą ar įdarbinimą tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų imami mokesčiai. Tokia nuostata yra ir naujojoje TDO 2006 metų konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje, kurią Lietuva ratifikavo šiemet birželio 13 d. Iki šių metų vasario pabaigos galiojo Lietuvos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintas įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo aprašas. Jame buvo nurodytas reikalavimas "kruingo" įmonėms žinoti ir vykdyti TDO ir kitas tarptautines konvencijas. Tad kol nebuvo padaryta pakeitimų minėtame tvarkos apraše, kol nebuvo išbrauktas tas reikalavimas, buvo privalu reikalauti, kad iš jūrininkų nebūtų imami mokesčiai už įdarbinimo paslaugas."

Anot LJS pirmininko, anksčiau jūrininkus gynė ministro įsakymas ir LSLA negalėjo žiūrėti pro pirštus į tokius dalykus, kad iš jūrininkų imami pinigai už įdarbinimą, tačiau kadangi jūrininkai skundų jai nepateikė, pastaroji ir nesiėmė jokių priemonių. Atkreipus dėmesį į tai, kad agentūros ima mokesčius už dokumentų tvarkymą, o ne už jūrininkų įdarbinimą, P. Bekėža atsakė: "Dokumentų forminimas yra netiesioginis įdarbinimas."

Išmestas paskutinis saugiklis

Paklaustas, kodėl Susisiekimo ministerija išmetė būtent tą punktą iš ankstesnio ministro įsakymu patvirtinto aprašo, P. Bekėža atsakė pats tai sužinojęs tik šiomis dienomis atsitiktinai, ir jam keista, jog apie tai LJS nebuvo informuota.

Pajuokavus, jog iki tol, kol pradės galioti Lietuvoje nauja TDO konvencija, t. y. dar visus metus šalies jūrininkų įdarbinimo agentūros gali imti iš jūrininkų mokesčius už įdarbinimą ir dar kurį laiką suskubti pasipelnyti, nes niekas šalyje to daryti dabar nedraudžia, P. Bekėža atsakė: "Tikiu, kad tokia situacija greitai pasibaigs. Mes darysime viską, kad kuo greičiau būtų priimtas ministro įsakymas, atitinkantis tarptautinių konvencijų reikalavimus."

P. Bekėža jau kalbėjosi su LSLA atstovais dėl minėto ministro įsakymo. T. Škimelis sakė, kad jau rengiamas pasiūlymas ministerijai palikti tą punktą tokį, koks buvo.

ITF jau stebi

Pasak LJS pirmininko, nauja TDO konvencija reikalauja, kad įdarbinimo, samdymo įmonė turėtų garantiją arba būtų apsidraudusi, ir tuo atveju, jeigu laivo savininkas nerepatrijuoja jūrininkų, neišmoka jiems atlyginimų, tai galėtų padaryti ji pati. Net jeigu šalies užsienio reikalų ministerija skirtų pinigų jūrininkams sugrąžinti į tėvynę, jeigu iš laivo savininko nebūtų įmanoma išreikalauti tų pinigų, už tai taip pat turėtų atsakyti įdarbinimo įstaiga. "Mes padarysime viską, kad mūsų teisės aktuose atsirastų toks konvencijos reikalavimas, kad įdarbinimo įstaigos dirbtų atsakingiau ir kritiniu atveju nenusiplautų rankų", - sakė P. Bekėža.

A. Černovo teigimu, kadangi pasaulyje nauja TDO konvencija dėl darbo jūrų laivyne pradės galioti jau šiemet nuo rugpjūčio 20 d., ITF pradėjo kampaniją prieš jūrininkų samdymo ir įdarbinimo agentūras, kurios nepaiso šios konvencijos reikalavimų ir ima mokesčius už jų įdarbinimą. Anot jo, ITF "radare" šiuo metu jau yra ir dvi Lietuvos "kruingo" kompanijos, paprasčiau pasakius, jos yra stebimos ir apie jas renkama daugiau informacijos. Surinkti duomenys bus perduoti tų "kruingo" kompanijų partneriams, t. y. laivybos kompanijoms, su kuriomis jos dirba. Tikimasi, kad ši priemonė bus labai veiksminga.

Neturėtų mokėti

Petras RUPŠYS, Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos, kuriai priklauso 7 bendrovės, prezidentas

Agentūra, apie kurią kalbama straipsnyje, nėra mūsų asociacijos narė."Kruingo" kompanijos neima pinigų už jūrininkų įdarbinimą, tačiau kalbėti už visas įdarbinimo agentūras negaliu. Mat kiekviena įmonė turi savo taisykles, ji pati nusistato, už ką ima pinigus iš jūrininkų. Esu girdėjęs apie įvairius jūrininkų įdarbinimų pažeidimus. Yra buvęs atvejis, kai iš jūrininkų už įdarbinimą pinigus rinko vienas šturmanas, apsimetęs įdarbinimo agentu.
Atsakyti į klausimą, kiek agentūros ima už jūrininkų dokumentų sutvarkymą, negaliu, nes mano kompanija už tai pinigų neima. Jūrininkai neturėtų mokėti įdarbinimo agentūroms arba bent jau pasiteirauti, už ką jie moka pinigus.