Kokios trąšos kraunamos Klaipėdos uoste

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas atkreipia dėmesį į tai, kad šiaip jau trąšos nėra pavojingas krovinys. Visame Klaipėdos uoste fasuotos amonio salietros daugiausia per metus kraunama apie 300 tūkst. tonų, o visi pavojingieji kroviniai sudaro tik 0,8 proc. Klaipėdos uoste palaida salietra nėra sandėliuojama. Pasak jo, palaida salieta galbūt yra pavojingesnė, nes daugiau rikizikos, kad kas nors ką nors įmes.

Pavojinguosius krovinius kraunančioms kompanijoms taikomos labai griežtos taisyklės. "Dabar visi žiūri į Beirutą. Jeigu paleisi raketą į mūsų dujovežį, žinoma, jis sprogs. Pavojingiesiems kroviniams yra visai kitas reglamentas, visai kitos taisyklės. Pavyzdžiui, amonio salietros negalima dėti į rietuvę daugiau nei 700 tonų. Prie rietuvės turi būti 6 m pločio gaisrinis privažiavimas. Jeigu krovinys vadinamas pavojingu, tai nereiškia, kad jis yra kažkuo ypatingas. Amonis pavojingas tuo, kad darbuotojai gali apsinuodyti jo garais. Tie kroviniai nėra sprogūs savaime. Ir pas ūkininkus amonio salietra didmaišuose yra sandėliuojama, nes be jos niekas neužaugs", - tvirtina V. Dambrauskas.

Ne kiekviena gali krauti

"Dėl pavojingųjų krovinių klaipėdiečiai tikrai gali būti ramūs. Juos krauti gali ne visos įmonės, nes reikia turėti sertifikatą: atliekamos ypatingos patikros, gaunami ypatingi atestatai. Pavyzdžiui, Birių krovinių terminalas (BKT, jam vadovauja V. Dambrauskas - aut. past.), didžiausias trąšų terminalas Klaipėdos uoste, Europoje, pasaulyje, negali krauti pavojingųjų krovinių, nes neturi sertifikato.

Mums tiesiog neapsimoka dėl vieno procento, galbūt dėl kokių nors 100 tūkst. tonų to imtis, nes reikalavimai itin griežti, todėl mes jų išvis nekrauname. Mes krauname tik kalio trąšas. "Klasco" priversta krauti, nes yra antrinė Jonavos "Achemos", gaminančios trąšas, įmonė" , - kalbėjo V. Dambrauskas

"Klasco" pakvietė į ekskursiją

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") vakar pakvietė į ekskursiją visuomenės atstovus, žurnalistus. Šioje bendrovėje amonio salietra, vaizdžiai tariant, kraunama "online" principu. Atgabenami didmaišiai po 500 kg ir dažniausiai jie iš karto kraunami į laivą. Kartais jų šiek tiek sukaupiama įmonės teritorijoje. Pagal reikalavimus didmaišiai nelaikomi sandėliuose, tik lauke. Apie 70 proc. amonio salietros tiesiog iš pusvagonių kraunama į laivus. Birios amonio salietros "Klasco", galima sakyti, apskritai nekrauna, nes per metus būna tik 2-3 laivai, galintys gabenti po 2-2,5 tūkst. t. Ji taip pat kraunama tiesiai į laivus.

"Klasco" generalinis direktorius Vytautas Štumbergas sako, kad rekordiniais metais per sezoną buvo krauta 265 tūkst. t amonio salietros. Tai didžiausias kada nors perkrautas kiekis. Šiemet tikimasi perkrauti 180-185 tūkst. t.

Beje, apie 3 tūkst. t natrio salietros būtų galima laikyti ir uždarame sandėlyje, tai leidžia šiuolaikinės technologijos, tačiau tai labai brangiai kainuotų. Pasak V. Štumbergo, turint omenyje tokį kiekį šių trąšų, kuris kraunamas "Klasco, investicijos atsipirktų gal po 300 metų.

Pasak jo, kitas dalykas - amonio salietros poreikis rinkoje kiekvienais metais vis mažėja. Ją keičia kitos trąšos. Anksčiau, kai nebuvo kombinuotųjų trąšų, amonio salietra buvo pagrindinė. Ją gausiai naudodavo kolūkiai, skraidydavo lėktuvėliai, vadinami "kukurūznikai", ir pildavo salietrą ant laukų. Pasak "Klasco" vadovo, Klaipėdos uoste prieš trejus metus amonio salietrą krovė šešios, o šiuo metu jau tik 4 kompanijos.

LAUKE. Amonio salietra "Klasco" nėra laikoma sandėliuose. Ji laikoma lauke. Kitą savaitę ji bus pakrauta į atplaukusį laivą.

Dėl priedo nėra sprogi

V. Štumbergo teigimu, "Klasco" kraunama tik amonio salietra, pagaminta "Achemoje", į kurią dedamas magnio nitrato mišinys, todėl ji tampa nesprogi, nedegi. Beje, ir "Achemoje" natrio salietra nesandėliuojama ir irgi kraunama "online". Tačiau ji priskiriama pavojingumo klasei 5.1 dėl laikino sandėliavimo. Ši amonio salietra, neturinti nei kvapo, nei lipnumo, nėra tokia pati kaip rusiška ar gruziniška, kuri yra gryna, be priedų ir yra sprogi ir degi. Europos Sąjungoje nuo 2005-2006 metų tokia salietra nebenaudojama. Rusiška ir gruziniška natrio salietra yra gerokai pigesnė nei kitų gamintojų.

Pagrindiniai "Klasco" kroviniai yra grūdai, metalo produkcija, o trąšos sudaro tik 2,3 proc. visos bendrovės krovos apyvartos, kuri yra 12,3-12,5 mln. t.

Be amonio salietros, "Klasco" krauna labai nedaug kalio trąšų. Atplaukia nedideli laivai, galintys gabenti 3-4 tūkst. t, o ne "Panamax" tipo laivai, kurie vyksta į BKT. Anksčiau, kol nebuvo BKT, "Klasco" kraudavo labai daug kalio trąšų, o dabar nebe.

Taigi, "Klasco" yra viena iš tų kompanijų, kurios turi leidimą krauti pavojinguosius krovinius.

FASUOTA. Amonio salietra, kuri kraunama "Klasco", dažniausiai būna sufasuota po 500 kg ketursluoksniuose didmaišiuose.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kraunama žemės ūkyje naudojama salietra

Jūrų krovos kompanijos "Bega" didžiausią krovinių dalį, t. y. 35 proc., sudaro žemės ūkio produktai (grūdai, įvairios grūdinės kultūros). Jie atvežami geležinkelio vagonais arba autotransportu ir kraunami į laivus. Iš importuojamų produktų, kurie atplukdomi laivais, daugiausia yra pašarų.

Antroje vietoje pagal kiekį, t. y. 30 proc., kraunamos mineralinės medžiagos (daugiausia smulkinta uoliena), o fosforinių ir azotinių trąšų (ir birių, ir skystų) kraunama 27 proc. Dar 4 proc. sudaro Lietuvoje gaminamas ir eksportuojamas cementas.

Iš viso perkraunamų trąšų kiekio birios trąšos sudaro 71 proc., o skystos - 29 proc. Didžioji "Begoje" kraunamų azotinių trąšų dalis nėra priskiriama pavojingiesiems kroviniams.

Visi birūs kroviniai yra kraunami uždaru būdu, t. y. viskas vyksta po gaubtais, nėra atvirų aikštelių.

"Begoje" yra 87 juostiniai transporteriai, 9 elevatoriai, 30 grandiklinių transporterių. Bendras visų transporterių ilgis - daugiau nei 6,5 km. Visuose juostų persipylimo taškuose sumontuota daugiau nei 60 įvairaus galingumo filtrų, sutraukiančių dulkes.

Pasak "Begos" komunikacijos vadovo Gedimino Gudavičiaus, įmonė turi leidimą krauti ir amonio nitrato trąšas, tačiau nuolatinio jų srauto neturi ir šis krovinys sudaro iki 1 proc. bendrovės metinės apyvartos. Nepaisant to, kompanijoje yra įdiegti visi pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomi reikalavimai šiam kroviniui krauti. Nepriklausomai nuo to, ar buvo krautos amonio nitrato trąšos, ar ne, kiekvienais metais vyksta kompleksiniai patikrinimai, tikrinami tiek dokumentai, tiek technologijos ir įranga, tiek įmonės pasirengimas.

Daugiau šioje kompanijoje pavojingų krovinių nekraunama, leidimas gautas tik dėl amonio nitrato.

Pasak pokalbininko, ta trąša naudojama jau labai seniai ir yra labai paplitusi viso pasaulio žemdirbystėje. Atkreiptinas dėmesys, kad amonio nitrato yra kelios rūšys ir jų pavojingumo klasės skirtingos. Vienokia salietra naudojama civiliniams sprogdinimams, tai yra A kategorijos, vadinamoji poringoji salietra, nes poros geriau sugeria degius produktus. Žemės ūkyje naudojama B kategorijos neporinga salietra. Pastaroji ir kraunama "Begoje".

Krauna importuojamą salietrą

UAB "Vakarų krova" vadovas Gediminas Rimkus neslepia, kad bendrovė turi leidimą ir krauna amonio nitratą. Jis atgabenamas didmaišiuose nedideliais laivais, galinčiais gabenti 3-5 tūkst. tonų, ir laikomas ne sandėliuose, o rietuvėse lauke, žinoma, uždengiant apsauginiu audeklu nuo lietaus. Laivinės partijos išvežimas automobiliais į vietinę Lietuvos rinką ūkininkams trunka maždaug mėnesį.

"Vakarų krovoje" kraunamas iš Europos importuojamas amonio nitratas. Būna rudeninis ir pavasarinis tų trąšų užvežimas. Dabar jau vyksta rudeninis.

Per metus amonio nitrato šioje kompanijoje perkraunama 20-30 tūkst. tonų. Šiemet bendrovė tikisi perkrauti 1 mln. 200 tūkst. t krovinių. Kitais metais ji planuoja turėti 1 mln. 700 tūkst. t krovinių.

Šioje kompanijoje kraunami pakuoti UAB "Fortum Klaipėda" atliekų pelenai ir labai mažai naftos produktų, tiesiai į laivus arba iš vagonų, arba iš mašinų. Jiems laikyti talpyklų nėra. Šiemet naftos produktai nebuvo kraunami.

Pagrindiniai "Vakarų krovos" kroviniai yra žemės ūkio produkcija, metalo laužas, biokuras, melasa, negabaritiniai metalo konstrukcijų kroviniai, trąšos. Jos sudaro apie 20 proc. visos metinės apyvartos. Iš jų pavojingas yra tik amonio nitratas, kuris esant tam tikroms aplinkybėms gali būti sprogus ir degus. Pasak G. Rimkaus, jeigu jis palaidas laikomas sandėlyje, gali susidaryti blogosios dujos. Sandėlis turi būti nuolatos ventiliuojamas ir t. t. "Jeigu amonio nitratas tvarkingai sandėliuojamas, jis tikrai nėra pavojingas. Tiesiog šalia jo negalima atlikti ugnies darbų. Manau, sukeltas per didelis ažiotažas. Pas mus viskas yra saugu ir nereikia žmonėms dėl to jaudintis", - sako jis.

"Klaipėdos Smeltė" krauna ir pavojinguosius krovinius

LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška teigia, kad bendrovė krauna tik BKT konteinerius su kalio chlorido trąšomis. Tačiau bendrovės konteinerių terminalas turi leidimą ir krauna ir pavojinguosius krovinius, nes konteineriuose gali būti ir cheminės medžiagos, įvairūs tirpikliai, skiedikliai ir kt. Bendrovė iš anksto gauna informaciją, kokie pavojingieji kroviniai yra konteineriuose. Apie tai informuojama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir pranešama, per kiek laiko tie kroviniai bus išgabenti.

"Tokie konteineriai sandėliuojami tam tikrose vietose atsižvelgiant į tai, kad keli skirtingi kroviniai nepapildytų vienas kito ir nesusidarytų kokie nors sprogūs mišiniai. Pavyzdžiui, jeigu viename konteineryje pradės kas nors tekėti, o šalia bus toks krovinys, kuriam tereikia, kad ant jo kas nors palašėtų, būtų negerai. Tai yra įvertinama ir kroviniai sandėliuojami tam specialiai paruoštose vietose. Mūsų terminalas pritaikytas vadinamajam "transhipmentui" (dideliu laivu atplukdoma daug konteinerių, vėliau paskirsčius mažesniais laivais išgabenama į kitus uostus - aut. past.) Vadinasi, į mūsų uostą gali būti atgabenti bet kokie kroviniai, kuriuos numato IMO nomenklatūra, išskyrus tuos, kuriems reikalingas specialus Lietuvos Vyriausybė leidimas, pvz, šaudmenims, ginklams, pinigams. Tie žmonės, kurie gyvena šalia mūsų, gali jaustis saugiai, nes "Klaipėdos Smeltė" paiso visų saugumo reikalavimų", - sakė R. Juška.

Paklaustas, ar yra buvę, kad konteineriuose buvo atgabenti pinigai, "Smeltės" vadovas atsakė negalintis išduoti paslapčių. Kas yra konteineriuose, jeigu tai nėra pavojingasis krovinys, kitaip nei muitinė ir krovinio gavėjas, bendrovė net nežino.

Be leidimo būtų sunku dirbti

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad šioje bendrovėje amonio nitratas nekraunamas, tik supakuotos ir palaidos kompleksinės trąšos, kurios nėra pavojingos. Jos atvežamos pakrautos į konteinerius, kurie kraunami į laivus. Dalis trąšų pačiame KKT fasuojamos į didmaišius ir išvežamos autotransportu arba geležinkelio vagonais.

Kita dalis trąšų laivais atgabenama konteineriuose, jie neperkraunami ir išvežami tiesiai gavėjams. Trąšų per metus čia perkraunama apie 100 tūkst. t.

KKT krauna pavojinguosius krovinius, kurie konteineriuose atgabenami į Klaipėdos uostą. Daugiausia tai įvairūs cheminiai produktai. Kompanija turi leidimą juos krauti. Yra atskiras blokas, kuriame laikomi tokie konteineriai ir saugomi, kol yra pasiimami. Šių krovinių laikymą kontroliuoja ir Uosto direkcija, ir kitos tarnybos. Jie KKT 5,6 mln. t apyvartoje sudaro labai mažą procentą. Tačiau, pasak V. Šileikos, kompanijai, kraunančiai konteinerius, be leidimo krauti pavojinguosius krovinius būtų gana sudėtinga.

"Jeigu pavojingieji kroviniai kraunami laikantis tam tikrų sąlygų, rizika yra minimali. Klaipėdos uoste jie yra dėmesio centre. Žmonės yra apmokyti, kaip su jais elgtis ir kaip sandėliuoti", - sakė V. Šileika.

Griežta kontrolė - būtinybė

Arvydas VAITKUS, miesto Tarybos narys, buvęs Uosto direkcijos vadovas, chemijos inžinierius

Amonio nitratą liaudis dažniausiai vadina amonio salietra. Amonio nitrato trąšos yra gaminamos maišant lygiomis dalimis amoniakinį vandenį su azoto rūgštimi. Po to vanduo yra išgarinamas. Kaip gaminami sprogmenys, naudojant amonio nitratą, nenorėčiau kalbėti. Viena galima pasakyti, kad pats amonio nitratas yra stipriai drėgmę absorbuojanti medžiaga ir yra viena iš nesprogiausių iš sprogti galinčių medžiagų sąrašo. Kad amonio nitratas sprogtų, reikia pasistengti, tai yra maišyti su sprogstamąja medžiaga ar kitomis cheminėmis struktūromis. Mokyklos laikais rasdavome "linksmesnių" medžiagų chemijos laboratorijoje. Bet kuris pažangesnis mokinys žino raudonojo fosforo ir bertoleto druskos mišinį, kuris nuo menkiausios trinties neblogai pykštelėdavo. Ypač po mokytojo kėde.

Kalbant rimtai, amonio salietra nėra visiškai nekalta medžiaga, nes su ja reikia atitinkamai elgtis. Kaip ir su bet kuria kita chemine medžiaga, kaip ir su vaistais vaistų dėžutėje. Neabejoju, kad bet kuris iš mūsų, kuris turi sodą ar daržą, šių trąšų yra pabarstęs. Jos yra dažniausiai gaminamos kaip porėtos granulės ir barstomos ne tik prieš sėją laukuose, bet ir namų ūkiuose po vaismedžiais, vaiskrūmiais, daržovių lysvėse ir t. t. Tikiu, kad sąmoningi žmonės tokių medžiagų nepila į krosnį ar bando paragauti. Priešingu atveju apie tai rašytų nelaimingų įvykių suvestinėse.

Suprantu, kad Beiruto įvykiai kelia tam tikrą susirūpinimą saugumu, o klaipėdiečiams - saugumu uoste. Beirute sprogimo priežastimi reiktų laikyti, ko gero, visų pirma neatsakingumą. Sprogimo katalizatorius buvo ne pati amonio salietra, o kitas išorinis veiksnys - gaisras, kitas sprogimas ir, ko gero, neatsakingas trąšų sandėliavimas, kas ir galėjo iššaukti šių trąšų sprogimą. Tikslias priežastis nustatys tyrimas.

Klaipėdos uoste yra ir kitų pavojingų krovinių. Tai naftos produktai, suskystintos dujos. Jeigu būtų galima rinktis, visi galbūt krautų medų ir ramunėlių arbatą. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad galima krauti bet ką ir bet kaip. Pavyzdžiui, ne kartą buvo bandyta krauti medvilnę, bet šio produkto buvo atsisakyta, nes Lietuvoje kontroliuojančių tarnybų reikalavimai dėl saugumo užtikrinimo buvo praktiškai neįgyvendinami. Supranatama, kontrolė, netgi griežta, naujausios technologijos ir priemonės, nustatytų normų laikymasis yra būtinybė.