Kodėl reikia gilinti Smeltalę?

KŽVVG pirmininkas Petras Cirtautas praėjusį antradienį supažindino Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos narius su esama situacija. "Vakarų eksprese" apie tai jau buvo rašyta.

Šiuo metu finansinė parama - per 5 mln. Lt - panaudota arba dar naudojama pagal 14 paraiškų. Be visų kitų dalykų, įsigyta ir įranga žuvims kepti bei rūkyti, žuvų produkcijai pakuoti, antras autobusiukas žuvies produkcijai gabenti, turintis visą šalymo įrangą, technikos etc.

Komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas išreiškė susirūpinimą, ar visa parama bus panaudota iki kitų metų rugpjūčio. Mat KŽVVG valdyboje yra ir Savivaldybės atstovų. Jei kas, esą atsakomybė tektų ir Savivaldybei. Komisijos nariai domėjosi, kur yra ore plaukiojantys apie 2 mln. Lt paramos, kiek paramos gavo tikrieji žvejai.

P. Cirtautas paaiškino, kad šiuo metu jau panaudota 75 proc. paramos, kad nepanaudotų lėšų yra tik 1 mln. 137 tūkst. Lt, kad žvejybos verslui skirta apie 3 mln. Lt. Jis patikino, jog problemų neturėtų kilti, viskas bus padaryta. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos savivaldybei skirta apie pusės milijonų litų parama Danės upės krantinės ekspertizei ir tvarkybai, iš kurių dar nepanaudota nė lito, bet bus panaudota.

Nepanaudotų pinigų, kurie galėtų būti skirti žuvininkystės verslui, yra likę apie 400 tūkst. Lt. Šiuo metu KŽVVG jau yra gavusi 13 papildomų paraiškų.

Gilina savo lėšomis

Bene labiausiai komisijos narius domino parama garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijai "Smiltelė", mat gylis Smeltalės upėje yra visai mažas. A. Velykienė (Savivaldybė yra šio projekto partnerė) paaiškino, kad parama buvusi visai nedidelė - apie 350 tūkst. Lt ir gilinimo darbai nebuvo daromi. Upė buvo išvalyta ir ekskavatoriumi nukastas pylimas, kuris trukdydavo mažųjų laivelių laivavedžiams. Pasak jos, gilinimo darbus bendrija atlieka savo lėšomis. Tačiau vos tik ji pagilina, upelis vėl tuojau pat užnešamas.

Ketinama Smeltalę gilinti ir valyti rimčiau ir, pasak A. Velykienės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai padės suskaičiuoti, kiek tam galėtų reikėti lėšų, kiek kubinių metrų grunto bus iškasta.

Komisijos narys Vidmantas Plečkaitis suabejojo, ar verta tą upę gilinti, jeigu ji taip greitai užnešama. Pasak jo, tas valčių uostelis vis tiek bus užneštas ir nefunkcionuos. V. Plečkaičio manymu, reikėtų Savivaldybei, valtininkams kooperuotis su Uosto direkcija ir siekti, kad kuo greičiau būtų pastatyta žadėtoji valčių prieplauka.

Akmuo į komisijos daržą

Komisijos pirmininkas V. Bernotas atkreipė dėmesį į tai, kad visa ta įsigyta technika turės būti naudojama, o procesas būsiąs kontroliuojamas. Komisijos posėdyje dalyvavęs Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila turėjo priekaištų komisijai, kad ji esą neginanti žvejų interesų. Pasak jo, kas bus kepama tose keptuvėse ar rūkoma, jeigu žuvų nėra. Žvejų situacija nekokia, 8 laivai parduoti. O visa tai yra todėl, kad Žemės ūkio ministerija įvedė neteisingą kvotų skirstymo tvarką. Žvejai kreipėsi į teismą, Vyriausiasis Teismas užprotestavo pagrindinį kvotų skirstymo raktą, tačiau šiemet ir vėl žadama kvotas skirstyti pagal senas taisykles. A. Bargailos manymu, komisija turėtų padėti žvejams ir šiuo klausimu.

V. Bernotas atsakė, jog kvotų skirstymas yra atskiras klausimas ir komisijai jis labai gerai žinomas.