Kodėl konteinerių krovos kompanija nesibaimina pranašaujamos krizės

"Manau, tam tikrą koronaviruso įtaką pajusime ir mes. Didelis klausimas, kiek tęsis tokia situacija. Šiemet gali krovinių uoste sumažėti. Bet nemanau, kad dabar bus tokia ekonominė krizė, kokia buvo 2008-2009 metais. Konteinerių krovos srityje pagrindine lieka Kinijos kryptis. Mes nuostolius bandysime kompensuoti naujos "TT-Line" keltų linijos atsiradimu ro-ro ir generalinių krovinių terminale", - sako UAB "Klaipėdos konteinerių terminalas" generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Tęsiame rašinių, pasakojančių, kas vyksta už uosto tvoros, ciklą. Šį kartą lankėmės UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) konteinerių terminale. Apie šiai bendrovei priklausantį kitą ro-ro ir generalinių krovinių terminalą pasakojome praėjusį ketvirtadienį.

Pernai šiame konteinerių terminale buvo perkrauta 461 tūkst. 390 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) ir pasiektas bendrovės konteinerių krovos rekordas. Antras Klaipėdos uoste LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminalas jų pernai perkrovė mažiau - apie 258 tūkst. TEU. Taigi kol kas šioje srityje vis dar pirmauja senasis konteinerių terminalas. Krova jame ir šiemet šiek tiek augo, bent jau iki koronaviruso pandemijos.

"Kai mes įsigijome konteinerių terminalą, vietos jame buvo tikrai daug. Bet džiaugėmės neilgai, nes didelį jo plotą jau pripildė konteineriai", - sakė V. Šileika.

Labai nenorėtume, kad pirmo etapo krantinės rekonstrukcija užsitęstų. Šioje krantinės dalyje, kuri dabar rekonstruojama, esame numatę statyti planuojamus įsigyti naujus kranus.

Vaidotas ŠILEIKA, UAB "Klaipėdos konteinerių terminalas" generalinis direktorius

Pati bendrovė KKT buvo įkurta 1994 m. vasario 10 d. Tada ji dar vadinosi "Klaipėdos terminalo grupė". Ji pirmoji Klaipėdos uoste dabartiniame savo ro-ro ir generalinių krovinių terminale pradėjo krauti konteinerius. 2005 metais grupė iš "Klasco" bendrovės įsigijo 1999 metais už 130 mln. litų pastatytą konteinerių terminalą, kuris šiandien yra konteinerių krovos lyderis Klaipėdos uoste ir vienas iš lyderių Baltijos šalyse.

Konteineriuose - ir šaldyta produkcija

Konteineriuose, kurie kraunami KKT, gabenamos labai įvairios prekės, pavyzdžiui, naudotos mašinos iš Amerikos. Kalbant apie eksportą, konteineriuose gabenami net baldai. Pasak V. Šileikos, Lietuva eksportuoja labai daug baldų. Eksportuojami ir plastiko, ir medienos gaminiai, mediena, fasuotos durpės ir į tolimas šalis, ne tik į Europą.

LAIVAS prie Klaipėdos konteinerių terminalo naudojamos krantinės, kurios dalis jau baigiama rekonstruoti.

Į Lietuvą konteineriuose atkeliauja plataus vartojimo prekės: buitiniai prietaisai, elektros prekės, bananai ir kiti vaisiai, žuvys, mėsa. Pasak V. Šileikos, vis dažniau šaldyta produkcija gabenama specialiuose konteineriuose, o ne laivais refrižeratoriais. Specialieji konteineriai yra tarsi šaldytuvai, juose gali būti palaikoma reikiama minusinė temperatūra žuvims ar mėsai gabenti arba pliusinė temperatūra, reikalinga bananams. Pasak KKT vadovo, mėsa iš Lietuvos eksportuojama į Kiniją ir kitas šalis irgi konteineriuose.

KKT turi 500 vietų, skirtų būtent tokiems konteineriams- šaldytuvams. Kas šešias valandas bendrovės darbuotojai tikrina, ar tuose konteineriuose yra tinkama temperatūra, t. y. tokia, kokia turi būti. Jeigu būna kokių nors nukrypimų, jie šalinami. Kol kas tai daro žmonės rankiniu būdu, t. y. budintys elektrikai, bet ateityje žadama šį procesą kompiuterizuoti.

NESISKIRIA. Klaipėdos konteinerių terminalas beveik nesiskiria nuo kitų Europos uostų tokio tipo terminalų.

"Konteineriai leidžia išspręsti labai daug problemų - visų pirma gana nedidelį kiekį prekių galima saugiai nugabenti į kitus žemynus, tai labai didelis privalumas. Manau, kad ateityje didžioji krovinių dalis bus gabenama konteineriuose, nes ir kaštų atžvilgiu tai gana patrauklus būdas krovinių siuntėjams. Ir uostai jiems krauti jau yra pritaikyti. Šis procesas uostuose vis labiau yra automatizuojamas, nes tai daryti yra gana paprasta", - sako KKT vadovas.

Paklaustas, ar KKT neturi planų automatizuoti konteinerių krovą, V. Šileika atsakė: "Kol kas tai labai brangus dalykas, o konteinerių krovos apimtys mūsų terminale yra gana nedidelės. Žinoma, jeigu ateityje krovinių srautai stipriai augs, kodėl gi ne."

Rekonstruojama krantinė

KKT konteinerių terminale šiuo metu rekonstruojama dalis 143 krantinės, kuri pritaikyta tik 11 metrų gyliui, t. y. 230 metrų ilgio ruožas. Kadangi Malkų įlanka gilinama iki 14 metrų, krantinė perstatoma ir pritaikoma 14 metrų gyliui. Kadangi bendrovė planuoja savo kranus keisti į didesnius, kurie bus sunkesni, todėl kartu keičiami ir kranų bėgiai. Tarp jų tarpas bus ne 15 metrų kaip dabar, o 20 metrų.

TECHNIKA. Konteinerių terminale zuja daug įvairios technikos. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Pernai pradėtas pirmas rekonstrukcijos etapas jau eina į pabaigą, liko rekonstruoti apie 30 metrų krantinės, tikimasi, kad darbai bus baigti balandžio gale. Vėliau prasidės antras ir trečias etapai. "Krantinę galime rekonstruoti tik etapais, nes turime tiek daug laivų, kad visiškai uždaryti jos negalime. Šiuo metu prie krantinės vienu metu galime priimti tik du laivus, o anksčiau galėdavome aptarnauti ir tris. Šiuo metu mums gana įtemptas laikotarpis, bet išgyvenę tą rekonstrukciją būsime gerokai sustiprinę savo pozicijas infrastruktūros atžvilgiu, t. y. mes neatsiliksime nuo kitų analogiškų terminalų, galėsime priimti didesnius laivus ir didinti krovos apimtį", - sakė V. Šileika.

Tikimasi, kad visa KKT naudojamos krantinės rekonstrukcija bus baigta kitais metais. "Labai nenorėtume, kad pirmo etapo rekonstrukcija užsitęstų. Šioje krantinės dalyje, kuri dabar rekonstruojama, esame numatę statyti planuojamus įsigyti naujus kranus.

Šiuo metu šiek tiek atsiliekame nuo plano, nes atsirado papildomų darbų. Pradėjus įgyvendinti projektą buvo atkreiptas dėmesys į pokraninį kelią, kurio keitimas nebuvo numatytas projekte, bet kurį buvo būtina rekonstruoti. Kad ir kaip būtų, vis dėlto gerai, kad jis buvo pastebėtas, nes paskui ką nors keisti jau būtų buvę sunku. Atgabenus naujus kranus, būtų kilę problemų", - sakė V. Šileika.

Nauja technika, nauji vartai

Tikėdamasis, kad laivų didėjimo tendencija pasaulyje išliks, priimti didesnius laivus KKT ruošiasi jau dabar - Suomijoje užsakyti du nauji kranai, skirti konteinerinių laivų krovai, kurie į Klaipėdą turėtų būti atgabenti kitais metais. Šie kranai galės pasiekti laive devynioliktąją konteinerių eilę. Senieji kranai apima tik 14 konteinerių eilių. "Kadangi terminalo infrastruktūra bus pritaikyta didiesiems laivams priimti, mes turime pasiruošti atitinkamą techniką", - sako V. Šileika.

Pernai buvo įsigyti šeši RTG kranai darbui konteinerių saugojimo aikštelėje, dabar jų konteinerių terminale iš viso yra 11.

KRANAI. Tokių RTG kranų konteinerių terminale yra vienuolika.

Kranininkų, kurie būtų parengti, turėtų pažymėjimą ir galėtų valdyti tokią techniką, rinkoje nėra. Todėl KKT pats rengia specialistus. Jie pradeda nuo paprastesnių darbų, o paskui mokomi dirbti tokiuose kranuose.

Beje, konteinerių terminalo pagrindinius vartus planuojama perkelti į kitą vietą. Norima, kad patekimą į terminalą kuo mažiau lemtų žmogiškasis faktorius. Yra specialios technologijos, galinčios patikrinti tiek plombos, tiek konteinerio numerį, įvertinti jo fizinę būklę ir pan. Taigi vartai ateityje bus automatizuoti, bet tam būtina sukurti reikalingą infrastruktūrą. Dabartinius vartus automatizuoti nepavyktų.

Konteinerių terminale yra dar vieni vartai, skirti tuštiems konteineriams priimti ir išduoti, tuščioms priekaboms įvažiuoti ir išvažiuoti. Ateityje abeji vartai bus sujungti ir bus vieni automatizuoti vartai.

Krovą valdo angliška programa

KKT dirba 24 val. per parą. Per mėnesį jis priima apie 60 laivų konteinervežių, t. y. vidutiniškai po du laivus per dieną. Konteinerių terminalo naudojama krantinė yra gana apkrauta.

"Terminalas negali nutraukti darbo, nes priešingu atveju susidarytų kamštis prie uosto vartų. Tokios prabangos sau leisti negalime, todėl esame priversti dirbti ir per šventes", - sakė KKT vadovas.

Konteinerių terminale yra 5 konteinerių eilių saugojimo blokai, konteineriai į viršų būna sukrauti tik po penkis. Anot V. Šileikos, konteineriai "nemėgsta" būti kraunami aukštai. Tai susiję su krovos kaštų klausimu - niekas nežino, kurį konteinerį reikės paimti pirma ir kiek virš jo esančių konteinerių teks nukelti, norint pasiekti reikiamą.

 VAIZDELIS. Keista uoste matyti štai tokį baikerių susibūrimą.

Žiūrint į didžiulį konteinerių "miestą" kyla klausimas, kaip surandamas reikiamas konteineris. Pasirodo, visas konteinerių krovos operacijas valdo Anglijos kompanijos sukurta kompiuterinė terminalo valdymo programa, kuri buvo įdiegta 2006 metais. "Turėdami tokią programą mes žinome, kur stovi koks konteineris, kas jo savininkas, kada ir iš kokio laivo jis buvo iškrautas ir t. t. Be šios programos terminalo darbas, ko gero, sustotų. Kiekviename krane yra kompiuteris, krano operatorius privalo keliais mygtukų paspaudimais užregistruoti kiekvieną konteinerio vietos pasikeitimą, kad konteineriai nepasimestų. Iš pradžių, kai tik buvo pradėta dirbti su šia programa, būdavo visko, o šiandien darbas be tos programos jau neįsivaizduojamas", - pasakojo V. Šileika.

Svajoja apie plėtrą

V. Šileikos teigimu, KKT jau šiandien turi pasiūlymų dirbti su papildomais kroviniais, bet neturi tokios galimybės dėl sandėliavimo plotų stygiaus. Todėl jo svajonė - terminalų plėtra, nors tiek konteinerių, tiek ro-ro ir generalinių krovinių terminalų nuomojamose teritorijose vietos plėtrai jau nebėra - abi teritorijos jau visiškai išnaudotos.

KKT daug vilčių deda į uosto plėtrą, į uosto bendrojo plano sprendinius.

"Manome, kad būtina kuo greičiau įgyvendinti uosto bendrojo plano sprendinius, ypač kalbant apie plėtrą pietinėje uosto dalyje. Žinoma, papildomos teritorijos galime tikėtis tik dalyvaudami viešuosiuose konkursuose dėl jos nuomos. Mes pasiryžę dalyvauti ", - sakė V. Šileika.

Ateitį KKT vadovas vertina gana optimistiškai ir mano, kad vis daugiau krovinių bus gabenama konteineriuose.

"Manau, kad organinis konteinerių krovos augimas po kažkiek metų ateityje bus nemažas, ir tam reikės nemažai papildomo ploto", - kalbėjo KKT vadovas.

Uosto plėtra nesustos

Paklaustas, ar nemano, kad gali ateiti toks metas, kai krovinių konteineriuose nebedaugės, o mažės, V. Šileika atsakė: "Pasaulinės prekybos tendencijos labai aiškios - ji auga kasmet. Net istoriniu požiūriu vertinant uostai visada vystosi ir auga. Nemanau, kad yra priežasčių, kodėl šis procesas turėtų sustoti. Vis daugiau krovinių gabenama jūra. Keliai Europoje yra labiausiai apkrauti. Europos Sąjungos siekiamybė - kuo daugiau krovinių perkelti nuo kelių ant geležinkelio arba į laivus. Ir tai jau yra daroma. Mes jau juntame, kaip tai vyksta: pradėti taikyti įvairūs apribojimai, šalys įveda naujus kelių mokesčius, riboja autotransporto vairuotojų darbo laiką, reikalauja, kad jie ilsėtųsi ne mašinų kabinose, o viešbučiuose arba moteliuose. Todėl konkurencingumo atžvilgiu darosi vis naudingiau krovinius gabenti laivais, o ne autotransportu. Tai patvirtina ir mūsų kolegos, dirbantys Vakarų Europoje. Jie sako, kad trumpųjų nuotolių laivyba vis labiau populiarėja, todėl uostai generuoja papildomus konteinerizuotų krovinių srautus."