Paskutiniame šiais metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje svarstytas linijinių konteinerinių ir ro-ro laivų rinkliavų klausimas. Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidento Vaidoto Šileikos, rinkliavų tarifai Klaipėdos uoste, palyginti su kaimyninių šalių uostais, didesni, pavyzdžiui, Latvijos Rygos uoste - net 2 kartus mažesni. Nuolaidos Lietuvos uoste taikomos atsižvelgiant į tai, kiek kartų laivai atplaukia, o Rygoje - naujai linijai jos taikomos iš karto.
Pasak Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos vadovo Vytauto Šileikos, Latvijos uostuose kai kuriuos rinkliavų klausimus gali lanksčiai spręsti uosto valdyba. Lietuvoje vadovaujamasi uosto įstatymu. V. Šileika abejoja, kad šalies Susisiekimo ministerija leistų uosto valdybai spręsti rinkliavų klausimus. Beje, didesnis ro-ro laivas Klaipėdos uoste sumoka 14,4 tūkst. rinkliavų, o Latvijos Ventspilio uoste - tik 4,5 tūkst. eurų.
Bėda ta, kad taikomomis nuolaidomis Klaipėdos uoste kompanijos negali pasinaudoti. Pavyzdžiui, bendrovės "Maersk Line" laivai į Klaipėdos uostą atplaukė 100 kartų, tačiau buvo 21 skirtingas laivas, tad ji nuolaidų negavo, išskyrus du laivus, kurie įplaukė 9 kartus.
Pasak LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, MSC kompanija irgi nuolaidų negavo. Jos laivai atplaukė daugiau nei 50 kartų, bet nė vienas jų to nepadarė 8 kartus.
O AB "DFDS Seaways" generalinis direktorius Jonas Nazarovas mano, kad rinkliavos Klaipėdos uoste yra patrauklios, ir kliūtis naujoms laivybos linijoms jame atsirasti yra kita.
Žaliosios laivybos skatinimas
Pastaruoju metu labai daug kalbama apie ekologiškus žaliuosius uostus, tad, uostininkų manymu, reikėtų skatinti suskystintosiomis gamtinėmis dujomis (SGD) varomų laivų atplaukimą į Klaipėdos uostą. Pavyzdžiui, Nyderlandų Roterdamo uoste tokiems laivams taikomos 20 proc. mažesnės rinkliavos, o jeigu laivas pildosi kuro atsargas Roterdamo uoste, dar pridedama papildoma 10 proc. nuolaida.
Pasak profesoriaus Vytauto Paulausko, vadinamoji žalioji laivyba skatinama daugelyje uostų. Uosto tarybos narys Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigia, kad miestui aktualus alternatyvaus kuro naudojimo klausimas. Jis suinteresuotas, kad uoste būtų skatinama tokia laivyba, nes tai gerintų ekologinę situaciją mieste.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2020 metų pasaulyje pradės galioti reikalavimai laivams naudoti mažesnio sieringumo kurą, tad nemažai jų pereis prie SGD.
Dėl didelių rinkliavų ir trampiniams laivams, gabenantiems nedideles krovinių partijas, Klaipėdos uostas yra mažiau patrauklus. Todėl šie laivai renkasi Estijos Paldiskio ar Latvijos Ventspilio uostus.
Suprantama, rinkliavų mažinimas sąlygotų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos biudžeto mažėjimą. Tačiau galimas daiktas, didesnis atplaukiančių laivų skaičius generuotų tokias pačias pajamas. Pasak V. Šileikos, toks žingsnis padėtų Lietuvos uostui išlaikyti turimas laivybos linijas ir pritraukti naujų. Anot jo, būtina siekti, kad Klaipėdos uostas būtų patrauklesnis Rytų Baltijos jūros regione, kad mažėtų krovinių srautas, gabenamas autotransportu per Lenkiją.
Nereikia staigių judesių
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vidmanto Dambrausko teigimu, dabar situacija Klaipėdos uoste nebloga, todėl dėl rinkliavų mažinimo nereikėtų daryti staigių judesių. Būtina viską labai gerai išanalizuoti atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė, atlikti Klaipėdos uosto konkurencingumo vertinimo studiją. R. Juškos manymu, kol ta studija bus parengta, praeis daug laiko, tad jis siūlo šiam klausimui rengti atskirą planą. V. Dambrausko nuomone, reikia palaukti studijos rezultatų ir neatidaryti Pandoros skrynios per anksti.
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") generalinio direktoriaus Audriaus Paužos teigimu, tai labai jautrus klausimas ir jį reikia spręsti tyliai.
Laivų krovos kompanijos "Bega" valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis teigia, kad šis klausimas aktualus ne tik ro-ro laivams ir konteinervežiams, bet ir kitiems skystus bei birius krovinius gabenantiems laivams. Jo manymu, nereikia per anksti iššauti, nes studijos išvados gali būti kitokios.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, pirminė techninė Klaipėdos uosto konkurencingumo vertinimo studijos užduotis jau parengta ir iki gruodžio 18 d. buvo derinama. Pasak jo, rengiant studiją ruošiamasi vertinti visų tipų laivus ir atsižvelgti į jų naudojamą kurą.
Nuomonės dėl pačios studijos, kokia ji turėtų būti, išsiskyrė. G.Kutka mano, kad ji labai plati, todėl sunku tikėtis gerų rezultatų. V. Dambrauskui atrodo, kad išskaidžius ją dalimis galime nebepastebėti visumos. Beje, suabejota, ar samdyti studijos rengėjai sugebės tinkamai vertinti visus dalykus.
Rašyti komentarą