Kodėl Klaipėdos uostas atsilieka nuo kaimynų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, objektyvios priežastys lėmė tai, kad Klaipėdos uostas šiemet atsilieka nuo savo kaimynų Ventspilio, Rygos, Talino uostų. Prognozuojama, kad jame šiemet bus perkrauta apie 26,5 mln. tonų krovinių.
Krizės laikotarpiu laimi tie uostai, kurie krauna energetinius ir žemės ūkio produktus.

Pasak A. Drungilo, Klaipėda nėra energetinis ir siauriai specializuotas uostas kaip minėti kaimynai, kuriuose daugiausia, net 80 proc., kraunami naftos ir anglies produktai. Lietuvos uoste naftos produktai sudaro tik 30 proc. bendros krovinių apyvartos, o akmens anglis apskritai nekraunama. Ventspilyje pernai rudenį pradėtas eksploatuoti naujas anglies krovos terminalas.

Anot rinkodaros direktoriaus, ekonominės krizės laikotarpiu energetiniai produktai paprastai turi didesnę paklausą rinkoje. Todėl kituose uostuose stebimas naftos produktų apyvartos augimas. Beje, ir Lietuvos uoste naftos produktų apyvarta tėra sumažėjusi tik 4 proc., palyginti su pernai metais, o durpių apyvarta padidėjo 3 kartus.

Lyginant mažai specializuotų, t. y. įvairialypių krovinių krovos apyvartą, Klaipėda nuo savo artimiausių kaimynų Sankt Peterburgo ir Kaliningrado ne atsilieka, o lyderiauja - joje krovinių apyvarta yra mažiausiai kritusi.

Šiemet per tris ketvirčius krova Klaipėdos uoste, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 13,4 proc., t. y. išlaikomos 2007 m. tendencijos. Dar pernai prognozuota, kad šiemet krova Klaipėdos uoste mažės 11-12 proc., kad krovinių apyvarta šiemet uoste sieks 26,5 mln. t. Pernai perkrauta 29 mln. 880 tūkst. t krovinių.

Antrą pusmetį mažesnis nuosmukis

Krizės laikotarpiu, A. Drungilo teigimu, paprastai didėja ir žemės ūkio produktų apyvarta. Klaipėdoje grūdų šiemet krauta net 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Uosto krovos kompanijos, ketinančios statyti naujus terminalus, informuotos, jog galėtų orientuotis į žemės ūkio produktus kaip į vienus perspektyviausių krovinių.

Kai kurios kompanijos, pavyzdžiui, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), jūrų krovinių kompanija "Bega", jau rengiasi tokių terminalų plėtrai, UAB "Vakarų krova" jau pradėjo šiemet eksploatuoti rapsų terminalą. Vien tik jame jau bus perkrauta apie 0,5 mln. t.

Dar vienas neigiamas faktorius Klaipėdos uostui tas, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintojas ilgą laiką negalėjo sudaryti kontraktų dėl savo produkcijos realizavimo tolimosiose užsienio rinkose, t. y. Kinijoje ir Indijoje. Jo trąšos buvo vežamos į Braziliją, į Europą, tačiau didžiausias kiekis nebuvo išvežamas. Pagaliau tokie kontraktai pasirašyti, tad manoma, kad padidės Baltarusijos trąšų eksportas ir antrą pusmetį krovos nuosmukis Klaipėdos uoste bus mažesnis nei kad buvo iki šiol.

Klaipėdos uoste labiausiai mažėja tų krovinių, kurių ji krauna daugiausia, palyginti su konkurentais, t. y. brangių krovinių konteineriuose, ro-ro ir kitų generalinių krovinių. Konteinerių krova šiemet sumažėjo 34,4 proc., ro-ro - 20 proc.

Birių trąšų šiemet krauta mažiau, o pakuotų trąšų - 6 proc. daugiau. Pasak A. Drungilo, užsakovai ekonomikos krizės laikotarpiu trąšų nebesandėliuoja, produkcijos užsakoma tik tiek, kiek reikia, todėl išvežama mažiau.

Naujiems kroviniams ankštoka

Nauji kroviniai į Klaipėdos uostą, A. Drungilo manymu, galėtų ateiti į tas vietas ir terminalus, kuriuos bus galima jiems pritaikyti, tačiau tokios teritorijos tikrai nėra daug.

"Begos" nuomojamoje teritorijoje apie 12-15 ha bus atiduota žemės ūkio produktų krovai. Bus statomas naujas keleivių ir krovinių terminalas. Yra klientų, besidominčių automobilių distribucija Baltijos regione. Rinkodaros direktoriaus manymu, naujas terminalas galėtų būti viena iš tam perspektyvių vietų.

AB "Klaipėdos nafta" dirba šiemet išnaudodama projektinį pajėgumą, ji specializuojasi koncerno "Mažeikių nafta", Baltarusijos ir Rusijos naftos produktų krovoje. UAB Krovinių terminalo krovinių apyvarta šiemet padidėjo net 54 proc. Šis terminalas dirba pagal kontraktą su tiesioginiu šviesiųjų naftos produktų tiekėju. "Begos", "Vakarų krovos" apyvarta taip pat didėja, auga ir durpių krova. Pasak A. Drungilo, UAB "Vakarų krova" - tai dar viena vieta, kur yra apie 20 ha, kurie galėtų būti pritaikyti naujų krovinių krovai.

KLASCO sausakrūviame uoste kraunamas Rusijos ketus, bet neliko kitų metalų, pavyzdžiui, kazachiškų ferolydinių, kurie iškeliavo į Rygos uostą. KLASCO nuomojama teritorija yra gana didelė ir esant poreikiui gali būti pritaikoma naujiems kroviniams. Pati kompanija spręs, ar tęsti generalinių krovinių krovą, ar teritoriją pritaikyti naujiems kroviniams.

LKAB "Klaipėdos Smeltė" ateityje orientuosis tik į konteinerių krovą, palaipsniui atsisakys dabar kraunamų kitų krovinių, t. y. medienos, grūdų. UAB "Klaipėdos hidrotechnika" siaurai specializuojasi medienos krovoje, UAB "Mabre LPC" krauna durpes, medienos čipsus, UAB Klaipėdos konteinerių terminalo ro-ro terminalas - ir generalinius, ne tik ro-ro krovinius.

UAB Malkų įlankos terminalas šiuo metu ypač apkrautas. Čia kraunama mediena, medžio drožlės, čipsai. Kol kas jame vietos naujiems kroviniams nėra. Buvo planuota tą veiklą iškelti į UAB Klaipėdos konteinerių terminalo ro-ro ir generalinių krovinių terminalą, o medienos terminalą palikti konteinerių krovai. Tačiau dabar sparčiai mažėjant konteinerių krovai šie planai atidėti.

KLASCO padalinyje Jūrų perkėlos terminale kitų krovinių specializacijos nenumatyta, išskyrus pastatytą 144 krantinę. Belieka tik nutiesti geležinkelį į šią krantinę ir kompanija čia plėtos, kaip ir planavo, žemės ūkio ir maisto produktų terminalo veiklą.

Vidmantas MAŽIOKAS