"Klasco"vadovas A. Pauža džiaugiasi, kad 2015-aisiais bendrovė perkraus daugiau kaip 12 mln. t krovinių, t. y. ne mažiau, o netgi šiek tiek daugiau nei pernai. Tai didžiausia Lietuvos uosto kompanija, per metus kraunanti beveik trečdalį visų uoste perkraunamų krovinių.
"Klasco" darbuotojams ir šiemet bus mokamas tokio pat dydžio kaip ir pernai vadinamasis 14-asis atlyginimas, 2016-iesiems jie jau apdrausti sveikatos draudimu. Bendrovė laikosi koncerno "Achemos grupė" visose įmonėse vykdomos socialinės politikos darbuotojų atžvilgiu. Išlaikoma jiems skirta poilsio bazė, jaunieji skatinami mokytis, mokamos papildomos išmokos darbuotojui mirus, jubiliejaus proga, darbo veteranams. Kadrų kaita "Klasco" praktiškai nulinė.
Viena tona krovinio, vykstančio per Lietuvą ir kraunama "Klasco", visoms su tuo susijusioms įmonėms duoda 20 eurų pajamų, kasmet jos dėl šios bendrovės veiklos uždirba apie 250 mln. eurų pajamų. Tiesiai į valstybės biudžetą nuo vienos tokios tonos įkrenta 3 eurai, t. y. vien tik "Klasco" dėka per metus biudžetas papildomas 36-37 mln. eurų.
Juntama įtampa
"2015-ieji buvo labai sudėtingi, patyrėme gana ženklių pokyčių. AB "DFDS Seaways" vieną keltų liniją iš Jūrų perkėlos terminalo perkėlė į Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT), bet tonažą išlaikėme. DFDS pasirinko mus kaip pagrindinius krovėjus, pasirašėme sutartį su CKT dėl keltų aptarnavimo. Ro-ro krovinių kiekis nesumažėjo, tik įvyko Vokietijos ir Skandinavijos linijų krovinių persiskirstymas, daugiau buvo skandinaviškų nei vokiškų krovinių", - sakė A. Pauža.
Neigiamos įtakos turėjo stambūs svyravimai biržose dėl krovinių, tai pristabdė žaliavinės produkcijos krovą, Rusijos ir Ukrainos konfliktas, dėl kurio atsirado įtampa Baltijos jūros baseine. "Stengiamės išsilaikyti rinkoje, analizuojame įvairias kryptis, vertiname ir Juodosios, ir Baltijos jūros baseinus. Nerimą kelia atsiradusi įtampa, nors mūsų klientai tarsi ir apolitiški. Ieškome įvairių krovinių pritraukimo būdų, labai stipriai konkuruojame dėl krovinių su Latvijos uostais.
Esu labai dėkingas Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai už gylio aktualumo uoste supratimą. Atlikus laivybos kanalo gilinimo iki 15 metrų uosto šiaurinėje dalyje darbus, jau kitais metais galėsime iki galo pakrauti "Panamax" tipo laivus. Anksčiau to daryti negalėdavome, krovinio savininkas būdavo priverstas naudotis vadinamuoju mirtinu frachtu, nes mokėdavo už laivą, kuris iki galo nepakraunamas. Tai buvo didžiausias Klaipėdos uosto trūkumas", - sakė A. Pauža.
Žiemos uosto neužpils
Smeltės pusiasalis - didžiausias "Klasco" iššūkis. Šiuo metu atliekama studija, analizuojanti, ką naudingiausia jame daryti. Pasak A. Paužos, įvairios užsienio kompanijos iš kelių valstybių čia ieško nišos savo veiklai vystyti. Per 2016 metus "Klasco" ketina apsispręsti dėl savo veiklos čia. "Mes ir patys svarstome, kaip išnaudoti Smeltės pusiasalį. Žinoma, per vienerius metus veikla nebus išplėtota. Reikia rekonstruoti ir krantines, ir geležinkelius, pastatyti terminalus. 144-ojoje krantinėje šiemet mes jau pradėjome dirbti, krauname fosforitus, metalo laužą, vamzdžius ir kt. Tai visiškai nauji kroviniai. Galėjome dalį krovinių iš šiaurinės dalies nukreipti į pietinę, bet mūsų tikslas buvo surasti naujų krovinių. Šiemet ten perkrausime apie 100 tūkst. tonų", - pasakojo "Klasco" vadovas.
Žiemos uostas yra istorinis, pastatytas 1855 metais, jis - "Klasco" pradžia ir simbolis. A. Paužos teigimu, žiemos uostas išliks, jis nebus užpilamas. Jame yra nedidelių laivų krovos zona, kurioje perkraunama apie 1 mln. t krovinių per metus. Svarstoma galimybė jį šiek tiek, t. y. dešimtimis metrų, patrumpinti, nes vis tiek reikės kapitalinio krantinių remonto. Atsirastų tik nedidelė papildoma sausumos teritorija.
Susirūpino dėl triukšmo
"Iki šiol administracijos gyventojų keliama triukšmo problema nebuvo pasiekusi. Mes juos suprantame ir esame susirūpinę, nes mūsų kraunama produkcija iš tiesų yra triukšminga. Jau įsigijome naują krovos įrangą, t. y. įvairių griebtuvų, dalis jų jau yra uoste, kita atkeliaus kitų metų vasarį. Peržiūrėsime krovos grafikus, stengsimės naktį krauti mažiau. Iškelti kitur tų krovinių negalime, tai susiję su technologiniais dalykais, 144 krantinėje tokio galingumo pasiekti neįmanoma. Reikėtų didesnio gylio", - sakė A. Pauža.
Pagal "Klasco" detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės, bendrovė 2012 metais pasirašė partnerystės sutartį. Pagal ją įsipareigojo per trejus metus sumokėti 900 tūkst. Lt, t. y. apie 300 tūkst. eurų - po 100 tūkst. eurų kasmet ir papildomai - 150 tūkst. litų paramą teritorijos šalia uosto, Švyturio gatvės, iki 4 ha plotui apželdinti. KLASCO įvykdė įsipareigojimus savivaldybei, todėl tikisi, kad tie pinigai dar bus panaudoti šiam tikslui. Anksčiau kompanija savo lėšomis yra pastačiusi 12 m aukščio triukšmo slopinimo sienutę.
Planai - išlaikyti krovinius
2016-aisiais "Klasco", turėdama galimybę iki galo pakrauti "Panamax" tipo laivus, tikisi išsaugoti turimus klientus ir surasti naujų, planuoja išlaikyti tokius pačius krovinių srautus kaip ir šiemet bei pritraukti vieną kitą naują krovinį.
Pasak A. Paužos, kitais metais planuojamos ženklios investicijos, kurių dar nenorėjo įvardinti.
Didžiausia 2015-ųjų investicija - naujas vilkikas "Klasco 3". Jis galingesnis už vilkikus "Klasco 1", "Klasco 2", turėdamas Arkties ledo klasę, eksportavimo funkciją, puikią priešgaisrinę įrangą (per valandą gali paduoti 1 400 tonų vandens), galintis dirbti ir audros metu, yra vienintelis Klaipėdos uoste ir, ko gero, visoje Baltijos jūroje. Anot bendrovės vadovo, teko perreguliuoti "Klasco 3" gerves ir sumažinti jų galingumą, nes kol kas šis vilkikas Klaipėdos uoste nedirba maksimaliu pajėgumu.
Rašyti komentarą