KLASCO: dešimt metų po privatizavimo

Šiemet birželį sukanka 10 metų, kai koncernas "Achemos grupė" privatizavo buvusį prekybos uostą - AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO). "Nežiūrint įvairių sunkumų mūsų pirkinys pasitvirtino", - sako koncerno prezidentas Bronislovas Lubys.

Pačioje darbo pradžioje uoste buvo kraunama labai daug metalo, o paskui jo beveik nebeliko. Šiandien, pasak B. Lubio, kraunamo metalo kiekis yra sumažėjęs daugiau nei 10 kartų. Buvo imtasi tokios strategijos: neatsisakant generalinių krovinių pereiti prie organizuoto krovinio. Todėl KLASCO atsirado grūdų, birių ir skystų trąšų terminalai. Taigi metalas buvo pakeistas kitu kroviniu, kurio krovos savikaina mažesnė ir kuris reikalavo nemažų kapitalinių įdėjimų. Šiandien organizuotas krovinys savo pelningumu viršija generalinio krovinio krovą.

Pusė milijardo litų

Privatizuojant KLASCO valstybei buvo sumokėta 208 mln. Lt: 200 mln. - kaina, 8 mln. - delspinigiai, kuriuos valstybė leido sumokėti per kelerius metus. Bendra kapitalinių įdėjimų kartu su privatizavimo išlaidomis suma gerokai viršija pusę milijardo litų.

Pasak KLASCO valdybos pirmininko B. Lubio, beveik viskas, kas buvo planuota, per tuos 10 metų padaryta - pastatyti skystų, birių trąšų ir grūdų terminalai. Tiesa, nepradėta fasuoti ir krauti skysčių, pavyzdžiui, vyno, aliejaus ir kt. Šioje srityje buvo dirbama, tačiau visą laiką skysčius nustumdavo į šoną atsiradęs greitesnio atsiperkamumo krovinys arba nereikalaujantis daug pastangų.

Perliukai

Pasak B. Lubio, nupirkus KLASCO iš pradžių neplanuota labai smarkiai plėstis. Tačiau per tą laiką atsiradusio UAB Krovinių terminalo akcijos buvo išpirktos ir dabar jau 100 proc. priklauso "Achemos grupei". "Mes terminalą ir statėme, ir kreditai bei užstatai buvo mūsų. 49 proc. akcijų nupirkome iš korporacijos", - pasakojo B. Lubys. Pasak jo, terminalas, koncernui kainavęs 136 mln. Lt, - gražus perliukas, nors dar neišmokėtas už jį paimtas kreditas "Parex" bankui.

Kartu su UAB "Eika" koncernas dalyvavo AB "Klaipėdos laivų remontas" privatizavimo procese ir nupirko po 50 proc. akcijų. Dabar šios bendrovės nuomojamoje teritorijoje įgyvendinamas "Jūros vartų" projektas. Pasak B. Lubio, jis yra geras, nepaisant iškylančių daugybės paveldosaugos klausimų. Tačiau dėl ekonominio sunkmečio ir krizės jo darbų grafikas lėtesnis.

Kartu su jūrų krovos kompanija "Bega" įsigyta UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo akcijų. "Begai" priklauso 40 proc., koncernui "Achemos grupė" - 60 proc. Pasak B. Lubio, šio terminalo statybų klausimas tiek dėl sunkmečio, tiek dėl kitų priežasčių vyksta lėtokai. Pasak jo, vokiečių parengtas šio terminalo projektas išbrokuotas, dabar turi būti perdarytas iš naujo.

Pardavė konteinerių terminalą

Konteinerių terminalą KLASCO pardavė. Už tokį žingsnį daug kas bendrovę kritikavo, nes konteinerių krova sparčiai augo. Pasak B. Lubio, tuo metu konsorciumas UAB Klaipėdos terminalo grupė, KLASCO ir LKAB "Klaipėdos Smeltė" turėjo konteinerių terminalus, o jūrų krovos kompanija "Bega" ketino statyti. "Manau, kad Klaipėdos uostui keturių konteinerių terminalų būtų buvę per daug. Nemanau, kad jie būtų nesugebėję susitarti tarpusavyje ir organizuoti bendrą krovos darbą uoste", - sakė "Achemos grupės" prezidentas.

B. Lubio manymu, konteinerių terminalai, esantys giluminėje Klaipėdos uosto dalyje, gali dirbti tik su fideriniais laivais. Konteineriniai laivai iš Kanados ar kitur negali plaukti tiesiai į Klaipėdą, jie turi iškrauti dalį konteinerių Amsterdame, Antverpene, Hamburge į fiderinius laivus, kad šie juos plukdytų į Lietuvos uostą. "Achemos grupės" prezidento manymu, konteinerių terminalai Klaipėdos uoste didelės perspektyvos negali turėti. Jiems rimtą konkurenciją sudaro Rygos, Ventspilio, Talino giliavandeniai uostai.

Mokama 14 atlyginimų

Per 10 metų darbo našumas KLASCO padidėjo beveik 6 kartus. Tik ką privatizuota bendrovė per metus krovė 5,5 mln. t krovinių. Pernai ji perkrovė 9,6 mln. t krovinių, o dirba joje kur kas mažiau darbuotojų. B. Lubio teigimu, be investicijų to nebūtų pasiekta. "Žmonių turi dirbti tiek, kiek reikia procesui. Kompanija, nesugebanti to padaryti, neišgyvena", - sako koncerno prezidentas.

Bendrovė skiria lėšų ir sporto klubui, ir poilsio bazei Plateliuose išlaikyti. Darbuotojams mokama 14 atlyginimų, t. y. tarifinio atlyginimo dydžio atostoginė pašalpa ir kalėdinė premija už metų darbą. "Netgi žinodami, kad žengiame į krizę, pernai išmokėjome tuos atlyginimus. Ir šiemet stengsimės juos išlaikyti. Suprantama, šiemet sumažėjus krovinių egzistuoja ir atlyginimų mažėjimas. Turime taip tvarkyti savo finansinį ūkį, kad būtų galimybė mokėti", - sakė B. Lubys.

Jo teigimu, "Achemos grupės" pagrindinių įmonių atlyginimai yra gerokai didesni nei žmonių, dirbančių Lietuvos pramonėje. Vidutinis KLASCO dokininko atlyginimas - apie 4000 Lt.

Kaip ir kitos koncerno įmonės, taip ir KLASCO yra pasirašiusi kolektyvinę sutartį. Bendrovėje yra net trys profsąjungos. Koncernas teikė pasiūlymą Vyriausybei, kad būtų grąžinta teisė egzistuoti kolektyvo taryboms. Lietuvos įstatymai teigia, jog atsiradus profsąjungos organizacijai kolektyvo taryba turi baigti savo egzistavimą. Europos socialinėje chartijoje labai aiškiai užfiksuota, jog be profsąjungų turi būti ir kolektyvo taryba.

Gal kraus šokoladą

Koncernas "Achemos grupė" vienu metu paprastai įgyvendina iki 10 projektų. Yra sukurtas projektinis centras Kaune, kuriame dirba 100 projektuotojų. Pasak B. Lubio, pagal projektų inžineringą ir gebėjimus šis centras yra šalia Kauno bendrovės "Pramprojektas". Be to, yra įkurtas koncerno strateginio vystymo biuras, kuriame 12-14 žmonių užsiima įvairių projektų analize.

Dabar bus statomi terminalai Smeltės pusiasalyje. Ten planuota statyti kelis maisto produktų terminalus, su partneriais buvo pasirašyti ir ketinimų protokolai. Tačiau jie šiandien sako, kad to negalima daryti. Pasak B. Lubio, teks tą projektą nagrinėti iš naujo arba ieškoti kitų partnerių. KLASCO valdybos pirmininko manymu, šiandien nereikėtų pamiršti ir neįgyvendinto skystų krovinių terminalo projekto. Jeigu atsiras partnerių, jį numatoma statyti Smeltės pusiasalyje.

Vitės kvartalo zonoje nagrinėjamas sandėlių ūkio klausimas. Galimas daiktas, jog čia atsiras maisto produktų terminalas. Šaldytuvo statyti nežadama, būtų kraunamas ar šokoladas, ar dar kas nors. Tačiau dar analizuojama, ar KLASCO galėtų konkuruoti su šiandien daug maisto produktų kraunančiu Talino uostu.

B. Lubio teigimu, plėtoti verslą Lietuvoje nelengva - mokesčiai gana dideli. Bulgarijoje pelno mokestis yra 10 proc., Lietuvoje - 46 proc. (didžiausias pelno mokestis - 53 proc.), t. y. penktas pagal dydį Europoje, po Prancūzijos, Anglijos, Italijos, Vokietijos. Estijoje investicijos yra neapmokestinamos.

Dalia BIKAUSKAITĖ