Klaipėdos uostui pravers lenkų patirtis

Klaipėdos uosto delegacija, kurią sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis, asociacijos nariai, lydėjo ambasadorė bei Lenkijos garbės konsulas Klaipėdoje Tadeušas Maciolas, Lenkijoje lankėsi su atsakomuoju vizitu.

Praėjusių metų rugsėjį Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Janušo Skolimovskio vadovaujamai valstybės institucijų ir verslininkų delegacijai atvykus į Klaipėdą, buvo pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta gilinti Lietuvos ir Lenkijos uostų bendradarbiavimą.

Pasak A. Kuzmarskio, tai yra įmanoma todėl, kad Lenkijos ir Lietuvos uostai, nors ir dirba tame pačiame Baltijos regione, nėra konkurentai. Mat lenkai labiau orientuojasi į transporto srautus, einančius Pietų-Šiaurės kryptimi, tuo metu Klaipėda yra Rytų-Vakarų transporto koridoriuje.

Vysta panašūs procesai

Kita vertus, abiejų šalių uostai pastaruoju metu išgyvena panašius procesus, todėl vieniems kitų patirtis yra labai naudinga.

Pavyzdžiui, šiuo metu Klaipėdos uostas, palaipsniui artėjantis prie savo pajėgumų ribos, intensyviai svarsto plėtros kryptis, nagrinėja galimybes statyti išorinį uostą. Kartu ieškoma vietos ir sprendimų suskystintų dujų terminalui.

Tuo metu Svinouiscio uoste šiemet jau pradėtos tiek išorinių krantinių, tiek ir suskystintų dujų terminalo statybos, į kurias investuojama per 1 mlrd. eurų. Pirmąjį laivą terminale planuojama priimti 2014 metų birželio pabaigoje.

Kadangi Klaipėdoje šiuo metu statomas Keleivių ir krovinių terminalas, uostininkus ypač domino ir senas tradicijas turintis Svinouiscio uosto keltų terminalas, šiuo metu aptarnaujantis tris laivybos kompanijas, kurių keltai plaukioja į Ystadą ir Treleborgą Švedijoje.

Žinia, prieš kurį laiką buvo aktyviai svarstoma ir galimybė keltų linija sujungti Svinouiscio uostą bei Klaipėdą, tačiau keičiantis situacijai rinkoje, šie planai lieka neįgyvendinti. E. Gentvilas Lenkijos atstovams priminė, kad Klaipėdoje įsitvirtinusi AB "DFDS Seaways" šiuo metu turi liniją į Zasnicą (Vokietija), kuris yra visai netoli Svinouiscio, ir nors ro-ro krovinių apyvarta pastaruoju metu auga 30 proc., tikėtis, kad jų užteks dar vienai linijai į šalia esantį uostą, - esą sunku.

Tuo metu pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento A. Kuzmarskio, viskas priklauso nuo kainos, kurią gali pasiūlyti linijos operatorius, todėl dabar svarbiausia Klaipėdos užduotis - pritraukti naujų linijų, kurios užtikrintų konkurenciją šioje srityje.

ES lėšos

Dar vienas abiejų šalių uostams aktualus klausimas yra Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų panaudojimas investicijoms į infrastruktūrą. Lenkų pavyzdžiai rodo, kad tam iš ES galima gauti daugiau nei pusę reikalingų lėšų. Pavyzdžiui, Gdynės uosto kanalo rekonstrukcijai, kurios vertė - per 24 mln. eurų, šio uosto direkcija gavo 13,6 mln. eurų, t.y. 56 proc., ES paramą. 2011-2013 m. Gdynės uosto investicijų programoje numatyta apie 130 mln. eurų, kuriuos planuojama investuoti į infrastruktūros, skirtos aptarnauti keleivinius ir ro-ro laivus, plėtrą (krantines, automobilių stovėjimo aikšteles, inžinerinius tinklus ir įrenginius etc.), taip pat privažiuojamųjų kelių ir geležinkelių tiesimą. Net 80 proc. pinigų laukiama iš ES Sanglaudos fondo.

Santykiai

Beje, kadangi klaipėdiečių vizitas vyko tuo metu, kai abiejų šalių žiniasklaidoje buvo aptarinėjami Lietuvos ir Lenkijos santykiai, buvo atkreiptas dėmesys, jog viešoje erdvėje iškeltas tariamas konfliktas realiai gyvenime nepasireiškia. Priešingai - uostininkai buvo liudytojai, kaip šalių santykius siekiama dar labiau puoselėti ir gerinti. Oficialiame susitikime Vakarų Pamario vaivadijoje Lenkijos garbės konsulas Klaipėdoje T. Maciolas informavo, kad šios vaivadijos centre Ščecine planuojama įkurti Lenkijos ir Lietuvos fondą, kuris bus pavadintas netoli nuo šios vietos žuvusių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardais ir bus skirtas jų skrydžio per Atlantą 80-mečiui. Prieš keletą metų, minint šio skrydžio 75-ąsias metines, T. Maciolas pasirūpino, kad Ščecino katedroje būtų pakabinta atminimo lenta, kurioje yra užrašai lenkų ir lietuvių kalbomis.