Klaipėdos uoste didėja plataus vartojimo prekių krova (papildyta)

Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos uosto krova išaugo 15,8 proc. Daugiau negu trečdaliu padidėjo biriųjų bei suverstinių krovinių apimtys, taip pat žymiai išaugo generalinių krovinių, iš jų ypač konteineriais ir ro-ro priemonėmis gabenamų krovinių, kurie didžiąja dalimi yra plataus vartojimo prekės, apimtys.
 
Šiemet Klaipėdos uoste nusistovėjusi tendencija – krovinių gabenimo jūrų keltais augimas (skaičiuojant tiek tonomis, tiek vienetais). Gegužės mėnesį iš viso buvo perkrauta 376,2 tūkst. t ro-ro krovinių arba net 34,8 proc. daugiau nei 2009 m. gegužę. Tai yra didžiausias rodiklis ne tik nuo šių metų pradžios, bet ir nuo 2009 metų.

Panašus krovos prieaugis pasiektas skaičiuojant ro-ro krovinius vienetais. Iš viso perkrauta 19 669 vnt. ratinės technikos, tai 32,5 proc. viršija praėjusių metų rodiklį. Šis rodiklis taip pat yra didžiausias nuo praėjusių metų pradžios.

Šiemet Klaipėdos uostas taip pat stabiliai gerino 2009 metų konteinerizuotų krovinių krovos rodiklį, ir gegužę pasiekė rekordą – 25 425 TEU, t. y. 19,2 proc. daugiau nei pernai gegužės mėnesį.

Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo , tai patvirtina, kad energetiniai resursai po truputį stabillizuojasi, o plataus vartojimo prekių paklausa auga. Ir autovežėjai sako, kad paklausa auga, nebeužtenka automobilių kroviniams gabenti, todėl pradėjo didėti frachtai.

Dar vienas šių metų gegužę pasiektas rekordas – naftos produktų krova. Nors palyginti su praėjusių metų geguže, šiemet šių krovinių perpilta 10,6 proc. mažiau – iš viso 833,8 tūkst. t, tačiau nuo šių metų pradžios tai yra didžiausias rodiklis.

Iš viso 2010 m. sausio–gegužės mėnesiais Klaipėdos uoste perkrauta 12 526,2 tūkst. t jūrinių krovinių, tai yra 15,8 proc. daugiau nei atitinkamu 2009 m. laikotarpiu. Tokį rezultatą daugiausiai nulėmė išaugę natūralių ir cheminių trąšų (+856,4 tūkst. t), ro-ro krovinių (+459,4 tūkst. t), konteinerių krovinių (+345,7 tūkst. t), naudingųjų iškasenų bei statybinių medžiagų (+193,5 tūkst. t) perkrovimai.

Pagal krovinių grupes daugiausiai – net 34,9 proc. – padidėjo biriųjų ir suverstinių krovinių krova, iš viso perkrauta 4 625,9 tūkst. t (36,9 proc. bendros uosto krovos). 28,9 proc. daugiau perkrauta generalinių krovinių, šios krovinių grupės apimtys sudarė 3 861,6 tūkst. t (30,8 proc.) Skystųjų krovinių krova sumažėjo 8,1 proc., iš viso jų perpilta 4 038,7 tūkst. t (32,2 proc.)

Šių metų gegužę Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 2 584,1 tūkst. t arba 11,5 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį.

Šiemet gegužę į Klaipėdos uostą atplaukė 656, o pernai per tą mėnesį – 511 laivų.  Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius juokauja, kad kalbėti apie didėjantį atplaukiančių laivų skaičių kur kas maloniau ne apie klirenso (gylio atsargos po laivo kiliu) mažinimą.

Uosto direkcijos atstovai įsitikinę,  jog tai, kad šiemet nuo kovo 3 d. buvo sumažintos rinkliavos kai kuriems laivams,  davė teigiamų rezultatų, pavyzdžiui, Klaipėdos uoste atsirado dvi naujos ro-ro laivų linijos.

Kitą savaitę DFDS LISCO keltas į Vokietijos Zasnico uostą  per savaitę užsuks jau  tris kartus. Be visų kitų dalykų, tai papildomos pajamos per rinkliavas ir Uosto direkcijai.