Klaipėdos uoste - vėl rekordai

Klaipėdos uoste - vėl rekordai

Ketvirtadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos surengtoje spaudos konferencijoje aptarti praėjusių metų rezultatai. Šiemet krova prognozuojama atsargiai - 1 milijonu tonų mažesnė.

Konferenciją vedęs Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė generalinį direktorių Arvydą Vaitkų pavaduos iki kovo mėnesio.

Priminsime, kad pernai buvo pasiektas visų laikų uosto krovos rekordas - perkrauta 46,6 mln. t. Palyginti su 2017-aisiais, krovos srautai pernai išaugo 7,9 proc. 2018-aisiais perkrauta krovinių 3,4 mln. tonų daugiau nei užpernai.

Klaipėdos uoste labiausiai didėjo konteinerių krova net 58,6 proc. palyginti su užpernai. Jos apyvarta pernai, palyginti su užpernai, didesnė 2,9 mln. t. Pernai perkrauta daugiau kaip 750 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Antroje vietoje - cheminės ir birios trąšos, jų perkrauta 0,5 mln. t daugiau ir pasiektas metų rekordas - 14,3 mln. t. Trečioje vietoje - ro-ro kroviniai - 324 tūkst. t daugiau, pernai perkrauta 5,2 mln. t.

Labiausiai sumažėjo grūdų apyvarta - 1 mln., ir naftos produktų - beveik 1 mln. tonų. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, jeigu nebūtų sumažėjusi naftos ir grūdų krova, Klaipėdos uoste galėjo būti perkrautas 51 milijonas tonų. "Turime neblogą rezervą tokiai apyvartai pasiekti", - sakė A. Drungilas.

Baltijos jūrų uosto regione krova taip pat augo 6 mln. t, palyginti su užpernai. Labiausiai augo konteinerių krova, po to anglys - 3,2 mln. o trečioje vietoje mediena - 1,9 mln. t. Žalios naftos apyvarta sumenko visame regione. Krova šiek tiek sumenko Ust Lugoje ir Primorske. Pagal krovos apyvartą tonomis Klaipėda yra antras uostas visame regione. Labiausiai krova augo Snkt Peterburge. Trečias - Rygos uostas. Jame padidėjo anglių krova. Nuo 2010 iki 2018 metų Klaipėdoje krova išaugo beveik 50 proc. Klaipėdos rinkos dalis per šį laikotarpį išaugo 10 proc.

Pernai Uosto direkcija gavo beveik 64 mln. eurų pajamų. Grynojo pelno prieš apmokestinimą - 35 mln. eurų. Palyginti su 2017 metais, direkcijos pajamos padidėjo beveik 7 proc., o grynasis pelnas - beveik 10 proc.

2018-aisiais į uosto infrastruktūrą investuoti 38,8 milijonai eurų neskaičiuojant PVM. Palyginti su 2017-aisiais, investuota pernai beveik 11 mln. eurų daugiau. Šiemet į uosto infrastruktūrą ketinama investuoti beveik 50 mln. eurų.

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder