Klaipėdos uostas ruošiasi okeaninei laivybai

"Labai blogai, kad painiojamas uosto bendrasis planas ir išorinis uostas, kuris yra tik viena iš sudedamųjų to plano dalių. Bendrasis planas kalba apie daug mums reikalingų objektų ir nereikėtų jo vertinti kaip išorinio uosto statybos dokumento. Tai teritorijų planavimo dokumentas, leidžiantis judėti į priekį. Niekas nesikeičia, išorinio uosto sprendinys lieka bendrajame plane. A. Vaitkus irgi nematė poreikio tą uostą turėti šiandien ir kalbėjo apie jį kaip apie perspektyvą. Tokią perspektyvą bent jau dokumentuose mes turime turėti. To neturint, nėra apie ką kalbėti su potencialiais partneriais. 2008 metais išoriniu uostu buvo susidomėjusi kompanija "Mersk". Tačiau, kadangi mūsų perspektyva nebuvo patvirtinta jokiais dokumentais, turėjome tik viziją, kompanija pasakė, kad grįžtume su pasiūlymais, kai turėsime konkretesnius planus", - sakė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Paklaustas, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos abejojimą, ar išorinis uostas iš tikrųjų yra verkiant reikalingas, atsakė: "Šiandien Klaipėdos uosto žemė yra išnaudojama 5 kartus labiau nei kaimyniniuose Rygos, Ventspilio, Talino uostuose. Laivų krovos kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje nebėra vietos statyti terminalą naujiems kroviniams. Iš esmės mūsų uostas auga tik todėl, kad didinamas darbo efektyvumas. Teritorijų tikrai trūksta, nes atplaukia vis didesni laivai. Pernai priėmėme didžiausią kompanijos MSC ("Mediterranean Shipping Company") laivą "MSC Ingy", kurio ilgis - 400 metrų. Parodėme, kad galime tai daryti, bet yra apribojimų. Jeigu negalėsime tokių laivų priimti ar darysime jiems laivybos apribojimus, negalėsime konkuruoti su Lenkijos Gdansko uostu. Mūsų ateitis - giliavandenis uostas. Kaip greitai jo reikės, kitas klausimas. Dabar mes šalinsime apribojimus įgyvendinami savo programą, numatytą iki 2022 metų.

O kas konkrečiai bus daroma?

Stiprinsime bangolaužius, tiesinsime laivybos kanalą. Ruošimės priimti didesnius laivus, kuriems būtų taikoma mažiau apribojimų. Tai reiškia, kad mes iš esmės pasiruošime okeaninei laivybai. Visada sakėme, kad išorinis uostas yra sprendinys, kuris bus įgyvendinamas tik tada, jeigu bus rastas partneris, kuris pritars partnerystei su Lietuvos valstybe. Mes tokios linijos ir laikomės: stengiamės sudaryti sąlygas okeaniniams laivams priimti. Iki 2022 metų žadame ištiesinti laivybos kanalą. Kitas uosto bendrojo plano sprendinys - išvystyti uosto pietinę dalį. Jis bus daromas greičiausiai, nes yra įgyvendinamas paprasčiausiai. Išorinis uostas jau būtų trečio etapo sprendinys, jeigu bus partneris ir jeigu krovos apyvarta augs tokiais pat tempais kaip dabar, ir dabartiniame uoste trūks vietos.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad Kinijos investicijos gali būti pavojingos. Ar Uosto direkcija kaip partnerį yra numačiusi tik Kinijos kompanijas?

Manau, kad didelis Klaipėdos uosto privalumas yra tas, jog jis turi tokį investuotoją kaip kompanija "Terminal Investment Limited" (kuriai priklauso bendrovė "Klaipėdos Smeltė" - aut. past.), kurios savininkė yra antra pagal dydį pasaulyje konteinerius gabenanti laivybos kompanija MSC. Nė vienas uostas Baltijos jūroje neturi tokios didelės laivybos kompanijos, kuri būtų investavusi į savo terminalą uoste. Mūsų prioritetinis klientas vystant išorinį uostą - MSC ir uoste esančios įmonės. Kiti galimi klientai be MSC yra laivybos linijos, kurios dirba su Europa pagal konteinerių paskirstymo principą, t. y. kompanija "Maersk", prancūzų laivybos linija CMA CGM, "COSCO"("China Ocean Shipping Company" - aut. past.), "China Merchants Group" ir kt. Ne mūsų kompetencija vertinti tų partnerių patikimumą politine prasme, bet mūsų prioritetiniai partneriai yra laivybos linijos, kurios yra stipriausios Europoje. Kaip potencialiausius partnerius mes matome MSC, "Maersk", CMA CGM. "COSCO" šiuo metu sparčiai auga, tai irgi mūsų galimas klientas.

Ar galima sakyti, kad, nepaisydama įvairių politinių vėjų, Uosto direkcija stengiasi įgyvendinti savo strateginius planus?

Mes numatome uosto gilinimą ir kanalo pasukimą, t. y. ištiesinimą, kad būtų užtikrinama laivyba net blogesnėmis hidrometeorologinėmis sąlygomis. Įgyvendinami bendrojo plano sprendinius, užtikrinsime geresnį didelių okeaninių laivų aptarnavimą. Vėliau spręsime, ar mums bus ekonomiškai naudingas išorinis uostas, ar bus užtikrinami krovinių srautai ir tinkama grąža valstybei.

Uosto direkcija ketino statytis administracinį pastatą. Kas naujo šioje srityje? Ar esant dabartinei situacijai tokių planų jau atsisakoma?

Kitas sprendinys uosto bendrajame plane - krantinė, besiribojanti su buvusio "Memelio miesto" teritorija. Ją numatyta perstatyti pastatant naują krantinę kruiziniams laivams. Kiek man teko matyti kituose uostuose, krantinės, kurios statomos šalia gyvenamosios paskirties namų, statomas sukalant polius ir padedant pamatus pastatams. Prieš pradedant rekonstruoti tą krantinę reikėtų matyti aiškią viziją, kokie pastatai ten galėtų atsirasti. Visų pirma reikia sulaukti, kada bus patvirtintas bendrasis uosto planas, tada su daugeliu dalykų jau bus galima judėti į priekį.

Taip išeina, kad kol Vyriausybė nepatvirtina bendrojo plano, jums stabdosi daugelis darbų.

Taip, kol nėra to plano, negalime leisti pinigų kai kuriems darbams.

Jūs tikite, kad šiemet Vyriausybė patvirtins tą planą?

Labai tikiu. Liepos 22 d. sukako 5 metų jubiliejus, kai Vyriausybė priėmė sprendimą rengti uosto bendrąjį planą.

Pasak laikinai Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas einančio Vidmanto Paukštės, šiuo metu direkcija laukia Lietuvos Vyriausybės sprendimo dėl uosto bendrojo plano. "Tikimės per artimiausius du tris mėnesius turėti rezultatą, nes liko tik biurokratinės procedūros", - sakė V. Paukštė.