Klaipėdos uostas be KIPIS ateityje neišsivers

Klaipėdos jūrų uostas - svarbiausias ir didžiausias Lietuvos transporto sistemos mazgas, kuriame susijungia jūros ir sausumos keliai tarp rytinių Euroazijos regionų ir Vakarų. Kertant šią Europos Sąjungos (ES) sieną vyksta aktyvi tarptautinė prekyba. Todėl prekių gabenimą per Klaipėdos uostą reglamentuoja įvairūs ES, Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) ir nacionaliniai teisės aktai. Jais vadovaudamasis verslininkas, atsižvelgdamas į tai, kokios rūšies krovinį nori gabenti - augalinės, gyvulinės kilmės ar pavojingą, privalo prekes deklaruoti ir pateikti tikrinti ne tik muitinei, bet ir kitoms valstybinėms institucijoms. Be to, visoms kontroliuojančioms institucijoms privalu pateikti laivo dokumentus ir pagal tarptautinę FAL konvenciją.

Krovinius, prekes ir laivus uoste kontroliuoja net 7 valstybinės institucijos, cirkuliuoja apie 40 skirtingų tipų dokumentų. Paradoksalu tai, kad apie 70-80 proc. šiuose dokumentuose nurodomos informacijos sudaro tie patys duomenys, tų pačių dokumentų kopijų dažnai reikalauja skirtingos institucijos.

Šiandien Klaipėdos uoste sparčiai auga krovos darbų apimtys, atplaukia vis didesnės talpos laivai, todėl didėja ir informacijos srautai, kuriems tvarkyti reikia vis daugiau sąnaudų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Technologijų skyriaus viršininko Algimanto Žygaus teigimu, jeigu nieko nebūtų daroma, ateitų laikas, kai dėl informacijos vėlavimo ar netikslaus jos pateikimo laivai patirtų prastovas, o uosto klientai - nuostolių. Todėl būtina supaprastinti duomenų mainus tarp uosto įmonių bei krovinius ir laivus uoste kontroliuojančių valstybės institucijų.

Ambicingas projektas

Uosto direkcija 2005 m. pradėjo įgyvendinti labai ambicingą inovacijų projektą - kurti ir diegti bendrą uosto krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS). Joje numatyta galimybė keistis elektroniniais duomenimis atsisakant popierinių dokumentų naudojimo. Ji reikalinga deklaruojant laivų atvykimus, užsakant ir vykdant operacijas, susijusias su jūriniais kroviniais bei vykdant jų kontrolę.

Šiuo metu KIPIS diegiama Klaipėdos uosto terminaluose ir įmonėse. Pirmoji iš krovos kompanijų naudotis nedidele sistemos apimtimi viename iš savo terminalų dar pernai vasarą pradėjo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Šiame terminale visi elektroniniai dokumentai jau naudojami per KIPIS, išskyrus muitinės laikinojo saugojimo dokumento procedūrą (BDK). Ji muitininkams ypač svarbi, tad jai taikoma atskira tvarka. Tad KLASCO terminale kartu dar rengiama ir popierinė deklaracija.

Paklaustas, kodėl KIPIS vis dar tebediegiama, praėjus 5 metams nuo jos sukūrimo, A. Žygus atsakė, jog tai nepaliaujamas procesas, vykstantis nuolatos. Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio teigimu, panaši sistema Vokietijos Hamburgo uoste diegiama ir vis tobulinama jau 18 metų.

Po to, kai KIPIS buvo sukurta, tam, kad ji galėtų veikti, reikėjo pakeisti tam tikrus teisės aktus, t. y. turėjo būti sudarytos teisinės prielaidos sistemai naudoti. Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas tik 2010 m. vasarį. Ir per gerą pusmetį atsirado daugiau nei 80 šios sistemos naudotojų. Šiuo metu prie sistemos jau jungiasi 6 kontroliuojančios institucijos. Kalbama ir dėl galimybės prie KIPIS jungtis ir Mokesčių inspekcijai.

Sistemos operatorė - direkcija

Klaipėdos uosto KIPIS turi visas apsaugos sistemas, garantijas, prie jos neprisijungsi neturėdamas specialaus kodo, kitaip sakant, ji patikima. Autorinės šios sistemos teisės priklauso Uosto direkcijai, kurios užsakymu ji ir sukurta. Projekto vertė - 5,6 mln. Lt, tačiau atliekant pirkimo procedūras sutaupyta ir investuota tik šiek tiek daugiau nei 4 mln. Lt, 89 proc. lėšų buvo skirta iš ES struktūrinių fondų. Sistemos operatorė - Uosto direkcija, ji prižiūri ir KIPIS "smegenis", ir finansuoja tolesnį sistemos plėtojimą. Per porą metų direkcija į sistemos diegimą investavo jau apie 1 mln. Lt.

Nuo pat šio projekto įgyvendinimo pradžios partnerė buvo Lietuvos muitinė, ji dalyvavo ir kuriant sistemą, ir yra viena iš pagrindinių KIPIS naudotojų. Naudojant sistemą Klaipėdos uoste planuojama įgyvendinti "vieno langelio" principą. Tai galimybė visą reikalingą informaciją pateikti ne kiekvienai prekes tikrinančiai institucijai atskirai, o vienai, atliekančiai "vieno langelio" vaidmenį. Tokia institucija, analizuojanti gautą informaciją ir perduodanti ją kitoms, Lietuvoje yra muitinė.

LIS jau veikia

2010 m. spalį pradėjo galioti Europos Parlamento direktyva, kurioje nurodyta, kad valstybės narės popierinius dokumentus dar galės priimti iki 2015 m. birželio 1 d. Vėliau jau cirkuliuos tik elektroniniai dokumentai. Šioje direktyvoje kalbama apie būtinus deklaruoti dokumentus dėl laivo atvykimo, apie 8 tipų FAL konvencijos dokumentus.

Klaipėdos uoste tam jau dabar pasiruošta - pasirašytos visos sutartys ir visi laivų agentai jau šiandien turi technines galimybes tai daryti. Veikia Uosto direkcijos laivų informacinė sistema (LIS). Klaipėdos uosto kapitonui jau niekas popierių nebesiunčia, jis gauna informaciją elektroniniu būdu.

"Šiuo atžvilgiu mes šiek tiek aplenkėme kitus uostus. Mat sukūrėme sistemą dar tada, kai tokia direktyva nebuvo priimta, tad laimėjome šiek tiek laiko. Kitos šalys turės pasirengti priemones, kad galėtų priimti informaciją elektroniniu būdu", - sako A. Žygus.

Klaipėdos uoste KIPIS tikimasi įdiegti anksčiau nei iki 2015 metų. Iki tol, kol ji bus pradėta taikyti visiems kroviniams, pasak A. Žygaus, dar, ko gero, praeis dveji metai. Anot jo, išsivystę seni Europos uostai jau seniai naudojasi tokiomis sistemomis. Klaipėdos uosto situacija yra dėkinga tuo, kad jis yra palyginti naujas uostas ir iš karto jame buvo pradėta diegti didelės apimties ir naujų technologijų KIPIS. Kituose uostuose dar naudojamasi senomis sistemomis.

Pilotinis projektas

Vadinamajam pilotiniam projektui įgyvendinti Lietuvos muitinė pasirinko LKAB "Klaipėdos Smeltė" todėl, kad šioje bendrovėje dokumentų tvarkymo procesas yra sudėtingiausias. Dirbdama senoviniais metodais, kai su popierių šūsnimis lakstoma po įvairias institucijas, bendrovė toli nenueitų. Muitininkai nori įsitikinti, kaip bendroje uosto krovinių ir prekių informacinėje sistemoje galima taikyti vadinamąją BDK procedūrą.

LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška sako, kad sistemos naudojimo reikalai jau juda į gerąją pusę, bet spręstinų klausimų dar yra. Pavyzdžiui, dar dirbama lėtai, problemų kyla dėl pakartojimų režimo. Tačiau bendrovės atstovai susitinka su Lietuvos muitinės, Mokesčių inspekcijos, Uosto direkcijos atstovais ir kartu bandoma rasti atsakymus į visus iškylančius klausimus.

Pirmiausia KIPIS "Smeltėje" pradėta taikyti konteineriams, paskui bus bandoma dirbti ir su generaliniais kroviniais bei šaldyta produkcija. "Tokia sistema mums labai reikalinga visų pirma todėl, kad steigiame konteinerių paskirstymo punktą, turėsime labai didelį jų srautą. Kroviniai atkeliauja jūra ir vėl iškeliauja jūra. Tokia sistema turi savų niuansų. Mums labai svarbu, kad tokią tvarką pripažintų ne tik Lietuvos muitinė, bet ir Mokesčių inspekcija, turint omenyje pridėtinės vertės mokesčius ir kitus dalykus", - sako R. Juška.

A. Žygaus teigimu, jeigu "Smeltėje" iki gegužės muitininkų vykdomas eksperimentas pasitvirtins, tai minėta laikinojo saugojimo dokumento tvarka bus pakeista. Anot jo, muitininkai laiko šį procesą eksperimentu, o Uosto direkcija vertina kaip sistemos naudojimo procesą.

Ateityje bus privaloma

Pasak V. Karolio, Uosto direkcija sudaro galimybę kompanijoms naudotis KIPIS nemokamai, o kitų valstybių uostuose už kiekvieną tranzakciją yra imami pinigai. Kadangi tų tranzakcijų būna labai daug, susidaro tūkstantinės sumos.

Anot infrastruktūros ir plėtros direktoriaus, ateityje visos Klaipėdos uosto krovos kompanijos privalės naudotis minėta sistema. Mat prie jos jungsis ir apsauga, ir prekių judėjimas, ir bendroji sanitarija, žodžiu - visi. Paprasčiau pasakius, uoste nebebus tokios kompanijos, kurioje klientai privalės bėgioti su popieriais.

"Mūsų teritorija labai maža. Jeigu neturėtume KIPIS, mums reikėtų dar daugiau įrengtų teritorijų ir dar daugiau lėšų investuoti į infrastruktūrą. Kuo greičiau suvaikšto dokumentai, kuo greičiau gaunama informacija, tuo daugiau mes sutaupome ne tik laiko, bet ir teritorijos, ir žmonių nervų. Manau, mes įrodysime, jog elektroninis dokumentų mainų būdas yra paprastesnis ir pigesnis. Juk dabar reikia važiuoti automobiliu vos ne 10 kilometrų norint priduoti popierius. Naudojantis KIPIS klientams mažėja kontaktų su muitinės atstovais, kurie visą būtiną informaciją matys joje. Žmogiškojo faktoriaus nebuvimas greitina visas procedūras. Sistemoje matyti ir laikas, kada dokumentas pateiktas, ir nurodyta, per kiek laiko jis turi būti apdorotas, žodžiu, tai geras daiktas", - tikina V. Karolis.