"Klaipėdos nafta" žada panaikinti kvapus

Šiemet bendrovė taip pat investuos į dviejų modernių rezervuarų statybą, kurie iškils vietoje keturių, statytų dar prieš 50 metų. Pastaroji investicija turėtų užtikrinti didesnį įmonės konkurencingumą, nes prognozuojama, jog ateityje didės šviesių naftos produktų srautai iš Rytų.

Kvapams naikinti - milijonai

"Klaipėdos naftos" gamybos direktorius Gediminas Vitkauskas pasakojo, jog įmonėje yra trys kvapų šaltiniai - rezervuarai, krantinės ir geležinkelio estakados.

"Beveik visi rezervuarai yra statyti neseniai, juose įrengti vadinamieji kvėpuojantys vožtuvai, plaukiojantys pontonai, sustabdantys produktų garavimą. Krantinėse problema irgi yra išspręsta - čia susidarantys benzino garai yra sudeginami specialiu fakelu. Liko tik geležinkelio estakada. Nors ir dabar kvapų išmetimai neviršija normų - yra už jas kelis kartus mažesni, tačiau žmogaus nosis yra jautresnė, ir net tokie kvapų kiekiai dirgina", - aiškino G. Vitkauskas.

Anot jo, nuspręsta statyti rekuperatorių, kuris surinks garus ir pavers juos produktu. Į tokį įrenginį gali ateiti garai, kurių kubiniame metre - iki 30-60 tūkst. mg produkto, o po rekuperacijos į aplinką pateks tik 150 mg/kub. m. Tokio kiekio, anot G. Vitkausko, žmonės jau nejaus.

Viešųjų pirkimų konkursas rekuperatoriui įsigyti buvo paskelbtas sausio pradžioje. Tikimasi, jog 5-7 mln. litų vertės projektas bus užbaigtas kitų metų pradžioje.

Du nauji rezervuarai

Pasak "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Roko Masiulio, ateityje Rusijos ir Baltarusijos gamyklos gamins vis daugiau šviesiųjų naftos produktų, tad į tai turi būti nukreipta ir įmonės strategija. Vienas iš žingsnių didinant konkurencingumą šioje srityje - dviejų naujų universalių rezervuarų statybos.

Įmonės technikos direktorius Algimantas Žičkus pasakojo, jog du nauji modernūs po 32 250 kub. m. talpos rezervuarai iškils vietoje keturių, statytų sovietmečiu (jų talpa - po 5 000 kub. m).

Ši investicija irgi bus naudinga aplinkosaugos požiūriu - angliavandenilių išmetimai bus 10 kartų mažesni nei šiuo metu iš esamų rezervuarų. Taip pat bus įrengti nauji antžeminiai technologiniai vamzdynai, naujas apsauginis pylimas.

Rezervuarų statybai numatyta skirti 15-23 mln. litų. Projektą numatoma užbaigti 2012 m. pabaigoje.

Nafta dar neteka

R. Masiulio teigimu, minėta investicija į rekuperatorių leistų pasiruošti žalios naftos krovai. Žinia, pastaroji atkeliautų iš Venesuelos ir būtų skirta Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms.

"Nors pernai kraunant pirmą bandomąją venesuelietiškos naftos partiją jokių nusiskundimų dėl kvapų iš gyventojų nebuvome sulaukę, tačiau norint nuolat vykdyti žalios naftos krovą, būtina geležinkelio estakadoje įrengti rekuperatorių", - sakė R. Masiulis.

Anot jo, kol kas jokių susitarimų dėl nuolatinės venesuelietiškos naftos krovos nepasiekta - abi pusės nuolat derasi dėl tarifų. Tiesa, neseniai viešėjusi Venesuelos delegacija baltarusiams rekomendavo naftos krovą vykdyti būtent per "Klaipėdos naftą", nes ji yra bene moderniausias terminalas, nuo jos - trumpiausias atstumas iki Baltarusijos gamyklų. Be to, gana rimtas faktorius yra tai, jog "Klaipėdos nafta" - valstybinė kompanija. Tai esą gali užtikrinti kontrakto vykdymo stabilumą.

Tikisi degalų srauto

Kito mėnesio trečioje dekadoje "Klaipėdos nafta" tikisi sulaukti pirmojo tanklaivio, kuris atplukdys bendrovės "Lukoil Baltija" importuojamą dyzeliną. Iki šiol ši įmonė importuodavo tik benziną - tokios sąlygos "Klaipėdos naftoje" buvo sudarytos pernai, vykdant Energetikos ministerijos nurodymą.

Pasak R. Masiulio, iki šiol daugiau jokios kompanijos degalų importu per "Klaipėdos naftą" nesusidomėjo. Tačiau pokalbininkas sakė manąs, kad interesantų atsiras, kai tik Seimas patvirtins įstatymo pataisas, liberalizuosiančias privalomo degalų saugojimo tvarką.

Informacija

Šį sausį "Klaipėdos nafta" į tanklaivius perkrovė 652 tūkst. tonų naftos produktų (8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu), o į terminalo talpyklas pakrovė 707 tūkst. tonų naftos produktų (5 proc. daugiau nei 2010-ųjų sausį). Bendrovės krovos apimtims neigiamos įtakos turėjo neįprastai atšiaurios sąlygos ir rekordinis sniego kiekis - įmonei teko taikyti vadinamąsias konvencijas, kad 10-14 dienų sustabdytų naftos produktų siuntimą iš gamyklų.

Bendrovės pajamos per sausį siekė 11,9 mln. litų - 6 proc. daugiau negu pernai sausį.

Įmonė planuoja išlaikyti praėjusių metų krovos lygį. Pernai perpilta 7,922 mln. tonų naftos produktų (3 proc. daugiau lyginant su 2009 m. 7.660 tūkst. tonų krova). Bendrovė 2010-aisiais gavo 126,1 mln. Lt preliminarių pajamų (7 proc. daugiau lyginant su 2009 m., kai gauta 118,2 mln. Lt).

2010-ųjų birželio 30 d. duomenimis, 70,63 proc. įmonės akcijų valdė Energetikos ministerija, 9,33 proc. - koncernas "Achemos grupė" (pernai metų pabaigoje 9,14 proc. valdė AB "Achema), "Swedbank" fondai - 3,02 proc., "Skandinavska Enskilda Banken" fondai - 3,78 proc.