Klaipėdos meras į uosto vartus pataikė

3,2 mln. Lt kainavusi įranga, kurią iš esmės sudaro 5 skirtingi treniruokliai, buvo rengiamas dvejus metus. Jis skirtas ir profesionaliems jūrininkams tobulinti kvalifikaciją, ir studentams mokytis valdyti laivą. Pati Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla į treniruoklį investavo 1,3 mln. Lt, likusios lėšos surinktos įgyvendinant įvairias programas.

Antradienį pristatyta ir nauja Klaipėdos uosto plaukiojimo rajono vizualizacija. Ji buvo rengiama 4 mėnesius, padaryta per 1 000 nuotraukų plaukiant jūra ir uosto akvatorija. Fotografuojama buvo sustojant kas 100 metrų ir iš abiejų pusių, nurodant labai tikslias koordinatės tam tikra kryptimi.

Naujajame treniruoklyje yra viskas, kas yra ir šiuolaikinio laivo tiltelyje. Netgi elektroniniai jūrlapiai, kuriuos nuo 2012 metų turės turėti visi laivai. Jo ekranas pargabentas net iš Amerikos, nes kitur tokio nebuvo. Šiuo metu jis turi 20 plaukiojimo rajonų, 40 uostų ir 16 laivų modelių. Pakeisti programai pakanka 5 minučių.

Tad jame gali būti atkuriamos ir analizuojamos pačios sudėtingiausios navigacines situacijos. Beje, mokymų ar egzaminų metu viskas įrašoma, tad nepasiginčysi, kad viską darei teisingai, bet kažkodėl atsitrenkei į krantinę. Studentai pagrindiniame treniruoklyje turės praleisti 300 valandų.

Tai tikrai įspūdingas treniruoklis, jautiesi tarsi iš tikrųjų plauktum laivu uoste. Mokyklos dėstytojas docentas Ričardas Zažeckis, studentų vadinamas treniruoklių tėvu, sako, kad kaip jūroje taip ir treniruoklyje galima susirgti jūrlige. Kad tai tiesa, buvo galima įsitikinti treniruoklio demonstravimo metu.

Vienas po kito prie šturvalo stojo Klaipėdos meras ir uosto vadovas. Kažin ar būtume sėkmingai įplaukę į Klaipėdos uostą, jeigu jiems nebūtų padėjęs R. Zažeckis. Kai jis papašė asistentų padidinti štormą iki 7 balų, daugelis dalyvavusiųjų pristatyme pradėjo šaukti, kad nereikia. Dalyvavusieji tokiame renginyje tikrai nesigailėjo, galbūt išskyrus vieną kitą jūrų vilką, prisijuokta į valias.

Uosto vadovas E. Gentvilas pasiteiravo, ar šiame treniruoklyje negalėtų savo žinių tobulinti ir Klaipėdos uosto locmanai, kurie dabar važiuoja į Danijos jūrų institutą ir ten mokosi. Ne tik kad mokslas brangiai kainuoja, bet dar reikia jiems mokėti ir komandiruotpinigius. R. Zažeckis atsakė, jog taip. Pasak jo, netgi galima parengti specialią programą, o geresnės Klaipėdos uosto vizualizacijos danai tikrai neturi.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila prisipažino, kad treniruoklio demonstravimui garbiems svečiams buvo specialiai parinkti linksmesni dalykai, ir pabrėžė, jog treniruoklis iš tikrųjų atliks labai rimtą funkciją.