"Klaipėdos hidrotechnika" padavė į teismą ministeriją

Teisinis UAB "Klaipėdos hidrotechnika" statusas dabar - paduotas jos savininko ir vadovo Pranciškaus Jurgučio prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Tokio statuso dėka teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones - sustabdytas priverstinis skolų išieškojimas ir įmonei leista laisvai disponuoti visomis savo sąskaitomis. Paprasčiau pasakius, ji gali atlikti mokėjimus, o iš jos išieškoti skolų negalima. Spėjama, kad tokia situacija bendrovę tenkina ir ji nėra suinteresuota, kad teismo procesai kuo greičiau baigtųsi.

Nuomos sutartys nutrauktos

Vienos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos žemės nuomos sutarties su "Klaipėdos hidrotechnika" nutraukimą teismas jau pripažino teisėtu. Kitos sutarties nutraukimas yra apskųstas teismui ir šiemet gegužę, t. y. praėjus metams ir dviem mėnesiams, turėjo vykti baigiamasis teismo posėdis šiuo klausimu.

Pasak l. e. Uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus viršininko pareigas Vaido Batūros, nors žemės nuomos sutartys yra nutrauktos, tačiau "Klaipėdos hidrotechnika" Uosto direkcijos prašymu žemės sklypų dar nėra grąžinusi. Kadangi bendrovė naudojasi teritorijoje esančiais pastatais ir statiniais, jai rašomos sąskaitos už faktinį teritorijos naudojimą. Anot juristo, Uosto direkcija susisiekimo ministro įsakymu įpareigota rinkti žemės naudojimo mokestį ir išimčių taikyti negali.

"Bet kuriuo atveju šiandien "Klaipėdos hidrotechnika" juridiniu požiūriu yra laikoma ne žemės nuomininke, bet faktine žemės naudotoja. Ji vis tiek privalo mokėti Uosto direkcijai mokesčius už faktinį žemės naudojimą, tačiau su žeme susijusių mokesčių nemoka jau nuo 2009 metų pabaigos", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Direkcija bando per teismus prisiteisti žemės mokesčius, o "Klaipėdos hidrotechnikos" skola jai auga.

Išbraukta iš sąrašo

Pernai Uosto direkcija, atlikusi patikrinimą, kaip uosto terminaluose laikomasi ISPS saugumo kodekso reikalavimų, rado 21 pažeidimą. 13 įmonių jų buvo po vieną, o "Klaipėdos hidrotechnikoje" - net 8. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai - netvarkingos tvoros, palei jas nesilaikant nustatyto atstumo kas nors sukrauta, sandėliuojama, neatliktas auditas, netinkamas apšvietimas ir kt. "Klaipėdos hidrotechnikoje" nebuvo suderintos apsaugos darbuotojų kandidatūros su policija, apsaugos pareigūno - su Valstybės saugumo departamentu, kas yra privalu. Be to, apsaugos pareigūno pareigas ėjo Kazys Jurgutis, jau buvęs nubaustas už ISPS kodekso pažeidimus.

Šiemet kovo 1 d. Susisiekimo ministerija panaikino ISPS kodekso galiojimą pastarajai bendrovei, taigi ji nebeturi terminalo apsaugos sertifikato. Tokį ministerijos sprendimą "Klaipėdos hidrotechnika" apskundė teismui. Šioje nebeturtinio pobūdžio byloje Uosto direkcija dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Taigi ją su "Klaipėdos hidrotechnika" sieja ne tik turtiniai santykiai.

Pasak E. Gentvilo, ne tik susisiekimo ministras nutraukė ISPS kodekso galiojimą, bet ir muitinės bei pasieniečių atstovai pranešė, kad "Klaipėdos hidrotechnikos" terminalas išbrauktas ir iš pasienio kontrolės punktų sąrašų.

Pasak uosto vadovo, visas "Klaipėdos hidrotechnikos" turtas įkeistas bankams. Įkaito turėtojas - DNB bankas turi skelbti aukcioną ar varžytines įkeistam bendrovės turtui parduoti. Uosto direkcija išsakė savo reikalavimus, kad toje teritorijoje negali atsirasti, tarkime, sendaikčių turgaus, negali būti remontuojami automobiliai ar pan. Žemės nuomos sutartį Uosto direkcija pasirašys tik su tokia kompanija, kuri vykdys uosto veiklą. Bankas, varžytinėse parduodamas turimą įkeistą turtą, privalo apie tai informuoti būsimus pirkėjus.

Uosto vadovas tikina, kad krovos procesas uoste dėl tokių nesklandumų nežlugo - mediena kraunama kitame terminale. Iš "Klaipėdos hidrotechnikos" terminalo ji buvo pervežta į UAB "Mabre LPC" nuomojamą teritoriją ir kraunama 119 krantinėje.

Ekspertizės paprašė pati

Uosto direkcija, kaip viena iš stambiausių "Klaipėdos hidrotechnikos" kreditorių, nemano, kad yra pagrindo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. "Tai iš esmės būtų tik skolų mokėjimo vilkinimas ir priverstinio išieškojimo pradžios atidėjimas", - sakė V. Batūra.

Klaipėdos apygardos teismo posėdis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo "Klaipėdos hidrotechnikai" yra paskirtas šiemet gegužės 25 d. Tai jau nebus pirmas posėdis šiuo klausimu.

"Klaipėdos hidrotechnika" buvo įpareigota pateikti piniginių srautų ataskaitas. Pastaroji jų per teismo nustatytus terminus nepateikė motyvuodama tuo, kad tie dokumentai yra didelės apimties ir sudaro 30 tomų. Teismas priėjo prie išvados, kad 30 tomų nėra daug, ir įpareigojo tuos dokumentus pateikti visoms teisminio proceso šalims, kad jos galėtų susipažinti ir suformuluoti atitinkamus klausimus ekspertizei. Skirti įmonės finansinių dokumentų ekspertizę paprašė pačios "Klaipėdos hidrotechnikos" atstovai.

Teismo posėdyje, kuris turėtų vykti rytoj, bus svarstomas įmonės pateiktų finansinių dokumentų ekspertizės skyrimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kokie bus ekspertizės rezultatai, bus sprendžiama, ar yra pagrindo restruktūrizavimo bylai iškelti.

Bankroto klausimai - vėliau

Prieš pradėdamas nagrinėti bylą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo "Klaipėdos hidrotechnikai", Klaipėdos apygardos teismas buvo priėmęs sprendimą ir pateikęs išaiškinimą, jog minėtos bendrovės būklė tokia, kad iš esmės turi būti keliama bankroto byla. Tačiau Apeliacinis teismas pnaikino tokią jo nutartį motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas detaliai neanalizavo įmonės veiklos dokumentų. Todėl byla grąžinta pakartotinai nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuris dabar nagrinėja restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybę. Šiuo metu inicijuotos įmonės bankroto bylos yra sustabdytos. Jų klausimai bus sprendžiami po to, kai bus išspręsta byla dėl restruktūrizavimo.

Ką "Klaipėdos hidrotechnika" šiuo metu veikia, Uosto direkcijos juristas negalėjo atsakyti, tačiau mano, kad šiuo metu rodomų bendrovės pajamų akivaizdžiai nepakanka įsiskolinimams padengti. Ši bendrovė skolinga ne tik Uosto direkcijai, bet ir bankams, ir Mokesčių inspekcijai, ir "Sodrai". Už jos bankrotą pasisakė nemažai kreditorių, manančių, kad faktiškai įmonė yra nemoki.

Kuri kuriai daugiau skolinga?

Vien tik Uosto direkcija su "Klaipėdos hidrotechnika" turi keliolika bylų. Direkcija yra daugiausiai pateikusi ieškinių dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio.

Kai kuriuos teisminius procesus yra inicijavusi "Klaipėdos hidrotechnika". Ji yra pareiškusi tris ieškinius Uosto direkcijai, kuriais reikalauja priteisti jai iš direkcijos daugiau kaip 16 mln. Lt. Direkcijos atstovų vertinimu, tokie reikalavimai nepagrįsti. Kol kas nė vienas iš tų ieškinių nėra patenkintas, nėra nė vieno įsiteisėjusio sprendimo.

Pasak V. Batūros, tokiu būdu bendrovė bando pasigerinti įmonės balansą. Ji parodo galimai gautinas sumas, tačiau nėra apskaitomos Uosto direkcijai priteistos sumos.

Uosto direkcijos ieškiniai teisme "Klaipėdos hidrotechnikai" dešimčia atvejų baigėsi direkcijos naudai. Išduota 10 vykdomųjų raštų, kuriuos "Klaipėdos hidrotechnika" privalo vykdyti. Pastarajai priteista sumokėti Uosto direkcijai 9,5 mln. Lt. Pinigai iki šiol nesumokėti. Be jau priteistų sumų, bendra šios bendrovės skola Uosto direkcijai - apie 12 mln. Lt.

P. Jurgutis su spaudos atstovais nelinkęs bendrauti, o Uosto direkcijos vadovą kaltina jo verslo žlugdymu.