Apie tai, kad Briuselyje stringa keleivių ir krovinių terminalo finansavimo iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo dydžio klausimas, "Vakarų eksprese" jau rašyta. Tačiau ši priežastis, nors ir yra didžiausia ir labiausiai stabdanti keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros statybos darbų pradžią, nėra vienintelis trukdis.
Kelias į terminalą
Vyriausybės nutarimu 1,7 ha teritorijos, kurią sudaro trys valstybinės žemės sklypai, esantys tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Varnėnų gatvės, kuria bus tiesiamas terminalo privažiuojamasis kelias, yra perduota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, tačiau realiai tai nėra vientisas sklypas ir nėra jos valdomas. Norint gauti statybos leidimą svarbu, kad žemė būtų įregistruota Uosto direkcijos vardu. Kadangi dar tebesitęsia atostogų metas, manoma, kad tai pavyks padaryti galbūt tik spalio pradžioje.
Šiuo metu Uosto direkcija su Klaipėdos meru Rimantu Taraškevičiumi svarsto klausimą, jog tos lėšos, kurias direkcija kasmet skiria Klaipėdos savivaldybei keliams, vedantiems į uostą, tvarkyti, galėtų būti panaudotos privažiavimo keliui į būsimą keleivių ir krovinių terminalą. Uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo manymu, galbūt keliams savivaldybei galėtų būti skiriami 4 mln. Lt ir ne vienerius metus. Meras, žinoma, norėtų didesnės sumos, nors pernai savivaldybė uosto keliams skirtų lėšų nepanaudojo.
Galimi priekaištai, kad Uosto direkcija ir savivaldybė panaudos valstybės pinigus vienam keliui, vedančiam į vieną terminalą, iš karto atmetami - prie pat to kelio yra dvi miesto tranzitinės gatvės, be to, juo bus važiuojama ir į kitas uosto bendroves.
Derybos su gyventojais
Derybos su daugeliu gyventojų, kurie turi būti iškeldinti iš pastatų, trukdysiančių statyti terminalą, todėl planuojamų nugriauti, jau užbaigtos. Jie jau turi būti pradėti iškeldinti. Tačiau derybos su kai kuriais jų užstrigo. Pavyzdžiui, už būstą siūloma 530 tūkst. Lt, o gyventojas pageidauja 800 tūkst. Lt, kitam siūloma 115 tūkst., o jis nori 180 tūkst. Lt.
Būsimo keleivių ir krovinių terminalo operatorės UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo direktorius Benediktas Petrauskas mano, kad būtina tęsti derybas su gyventojais, pradėti vertinimą kitų pastatų, paspartinti savivaldybei priklausančių patalpų atlaisvinimą. Jo manymu, reikėtų jau sudaryti grafiką, kada pastatai turėtų būti griaunami. Neseniai Keleivių ir krovinių terminalo Klaipėdos uoste statybos priežiūros komiteto nariai, posėdžiavę Lietuvos uostamiestyje, juokavo, kad kai tik bus iškeldinti gyventojai, griauti pastatų nebereikės, jie bus išardyti.
Kavinė - ant stogo
Priežiūros komiteto posėdyje UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo atstovai pristatė būsimo terminalo suprastruktūros viziją. Beje, visų objektų techniniai projektai jau baigiami rengti, jau netrukus būtų galima imtis statybos darbų, tačiau kol nebus išspręstas infrastruktūros, t. y. pirso ir krantinių, finansavimo klausimas, nebus pradėti ir suprastruktūros objektų, į kuriuos žadama investuoti 60-70 mln. Lt, statybos darbai.
Didžiulio administracijos ir keleivių pastato 8 aukšte, t. y. ant pastato stogo, planuojama įrengti lauko terasą ir kavinę. Prie pastato projektuojama ir 65 metrų ilgio galerija, kuris eis virš Nemuno gatvės ir geležinkelio linijos. Kol kas, kol keleivių srautas per metus, kaip planuojama, sudarys tik 200-250 tūstančių, ta galerija būtų skirta terminalo darbuotojų tarnybiniam naudojimui. Keleivius į laivus planuojama vežti autobusais. B. Petrausko teigimu, jeigu keleivių bus apie pusę milijono, tada galerija bus pratęsta bei skirta ir jiems. Pastate bus įrengta ne tik keleivių laukimo salė, bet ir įvairūs biurai, parduotuvės, restoranas ir kt.
6 tūkst. kv. m ploto sandėlis su tarnybinėmis patalpomis bus statomas dviem etapais. Iki sandėlio bus atvesta geležinkelio atšaka. Bus pastatytas ir kontrolės bei patikros postas. Terminalas turės 6 įvažiavimo ir 3 išvažiavimo vartus. Bus įrengtos aikštelės kroviniams saugoti, automobiliams statyti ir kt.
VIETA. Šioje vietoje žadamas pastatyti modernus keleivių ir krovinių terminalas sunkiai skinasi kelią.
Viliaus MAČIULAIČIOA nuotr.
Norint gauti statybos leidimą svarbu, kad žemė būtų įregistruota Uosto direkcijos vardu
Rašyti komentarą