Kitąmet Baltijos uostų laukia stipresnė konkurencinė kova

Dar pernai pradėta kalbėti apie milžinišką grėsmę, ateinančią į Baltijos valstybių uostus. Šiais metais jau išlindo kai kurių niuansų, o kitais metais konkurencija tarp uostų tik stiprės. Krovos situacija kaimyniniuose uostuose, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, yra arba stabili, arba stebimas mažėjimas. Jo žiniomis, situacija Estijos Talino uoste visai prasta.

Vertybė - patikimi partneriai

Nerimą kelia Rusijos uostų plėtra Suomijos įlankoje. Ust-Lugos uostas jau šiandien yra pasiekęs didžiulių rezultatų. Jo metinė krovos apyvarta šiemet bus daugiau kaip 80 mln. tonų. Sankt Peterburge pertvarkomi terminalai turint omenyje, kad Ust-Luga perima visus nešvariuosius krovinius, o Sankt Peterburgas, ko gero, orientuosis į konteinerinius krovinius. Gana sparčiai vystomas Bronkos uosto projektas. Matydami tokias tendencijas Rusijoje, visi rytinės Baltijos uostai ruošiasi dar labiau stiprėsiančiai konkurencijai.

Latvijos Rygos uostas išlieka vienu didžiausių Klaipėdos uosto konkurentų. Latvijos geležinkeliai nuo kitų metų žada mažinti geležinkelio tarifus. Pasak A. Vaitkaus, tai gali būti susiję su bandymu privilioti krovinius į savo uostus. Jo manymu, Klaipėdos uostas Baltarusijai jau įrodė, kad yra patikimas partneris, tad tokie bandymai nebus lengvi. Jo žiniomis, situacija Latvijos uostuose nėra itin džiuginanti - kai kuriuos terminalus siūloma pirkti už 1 eurą.

"Mūsų sferoje niekas nenori prarasti patikimų partnerių. Kova bus tikrai nelengva. Kitais metais, manau, įtampa dar labiau stiprės. Visa tai daug kuo priklausys nuo to, kaip nuo mūsų į rytus esančios valstybės vystys savo ekonomiką ir transporto tranzito politiką. Rusijos geležinkeliuose labai sumažėjo krovinių. Pastaruoju metu pasikeitė Rusijos geležinkelių vadovas, dabar šias pareigas eina Olegas Belozerovas. Manau, atsiras daugiau pragmatizmo ir siekio suaktyvinti veiklą. Tikiuosi, kad mūsų geležinkelio tarifai kitais metais bent jau nebus didinami. Man džiugu, kad AB "Lietuvos geležinkeliai" su Kinija pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės steigimo Lietuvoje. Tai labai rimtas žingsnis", - kalbėjo A. Vaitkus.

Optimizmas šiek tiek sumažėjo

Klaipėdos uoste šiemet per 11 mėnesių perkrauta 35,1 mln. t krovinių. Krova, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo šiek tiek daugiau nei 5 proc., t. y. krauta 1,7 mln. tonų krovinių daugiau.

Šiemet lapkritis buvo šiek tiek prastesnis - krauta 2,8 mln. t, 14,4 proc. mažiau nei pernai lapkritį. Įtakos, ypač grūdų ir trąšų krovai, turėjo ir prastos oro sąlygos. Be to, UAB Birių krovinių terminale (BKT) atliekami 101-104 krantinių statybos ir remonto darbai, tai, be abejo, trukdo krovai.

Taigi didelis optimizmas, buvęs metų pradžioje, jiems baigiantis sumažėjo. Pernai, palyginti su užpernai, krovos prieaugis buvo 9 proc. Dvejų pastarųjų metų krovos augimo vidurkis - 7 proc.

Ir vis dėlto, Uosto direkcijos vadovo manymu, 2015-ieji Klaipėdos uostui bus tikrai geri, nes grįžta prieš 4-5 metus buvusios krovos apimtys. Džiugina, kad sugrįžo baltarusiški kroviniai. Baltarusija ir toliau lieka strateginiu Lietuvos uosto partneriu. Prieš 14 metų baltarusiškų krovinių Klaipėdos uoste buvo tik vienetai.

Paklaustas, ar dar tikimasi šiemet pasiekti visų laikų krovos rekordą Klaipėdos uoste, A. Vaitkus atsakė: "Nežinau, kas turėtų įvykti, turbūt atominis karas, kad šiemet nepasiektume gerų rezultatų. Jeigu gruodį bus išlaikytas vidurkis, tai rekordinė krova tikrai bus."

Padaugėjo skystų krovinių

Labiausiai, beveik 29 proc., šiemet Klaipėdos uoste padidėjo skystų krovinių krova, kurių 28 proc. augimą sudarė naftos produktai. Tiesa, lapkritį jų krova gerokai sumažėjo. Rinkoje stipriai pasikeitė naftos kainos. Vienoje iš gamyklų tebesitęsia avarijos padarinių likvidavimas.

Klaipėdos uoste naftos produktus krauna dvi kompanijos. AB "Klaipėdos nafta" šiemet per 11 mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, krovė daugiau 29 proc., UAB Krovinių terminalas - net 49 proc. daugiau.

Anksčiau beveik dvejus metus UAB "Klaipėdos hidrotechnika" nuomota teritorija buvo tarsi dykynė. Dabar joje dirba UAB Kamineros konteinerių terminalas, kurio krova šiandien jau artėja prie 0,5 mln. t, augimas - 59 proc.

Iš birių krovinių geriausiai šiemet augo žemės ūkio produktų krova, padidėjusi 8 proc., iš jų grūdų - 5,3 proc. Pastarųjų perkrauta 2,7 mln. t, apie 1,4 mln. t daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Daugiausia Klaipėdos uoste kraunama lietuviškų grūdų. 2009 m. grūdų derlius Lietuvoje buvo 3,5-3,8 mln. t, o šiemet - apie 6 mln. t. Dalis grūdų į Lietuvos uostą atvežama iš Latvijos pietinės dalies, dalis - iš Ukrainos šiaurinės dalies. Tikimasi, kad grūdų krovos augimo tendencijos išsilaikys.

Iš Kazachstano šiandien grūdų Lietuvos uostas neturi, nes yra rimtų problemų kroviniams judėti per Rusijos teritoriją. "Norisi tikėti, kad pragmatizmas kitais metais įgis naują amplua iš Rusijos pusės. Mano požiūriu, Rusijai prarasti tranzitinius krovinius nebūtų racionalu. Potencialas milžiniškas, Kazachstano krovinių apimtys didžiulės. Ta dalis nuo Rusijos į rytus yra gausi įvairių produktų. Be abejo, labai svarbu, kaip vystysis ekonomika Rusijoje, kokia bus jos piliečių perkamoji galia, nuo to priklauso, kiek Baltijos jūroje bus konteinerinių ir ro-ro krovinių", - sakė A. Vaitkus.

Pasak Uosto direkcijos vadovo, metams baigiantis pamažu pradeda daugėti ro-ro krovinių. Metų vidury, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, jų mažėjo, užtat metų pabaigoje jų krova padidėjo 1,7 proc. Naujametiniu laikotarpiu šių krovinių paprastai daugėja. Kai bus likviduoti vieno AB "DFDS Seaways" laivo patirti techniniai gedimai, tikimasi, krovos rodikliai pagerės.

Būtingės naftos terminale šiemet per 11 mėnesių krauta 19 proc. daugiau krovinių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Pagal krovos apimtis Klaipėdos uoste pirmauja AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"). BKT šiemet krovos atžvilgiu užima antrą vietą. "Tai ypač gerai dirbanti kompanija Klaipėdos uoste. Ji įrodė, kad ir mažame žemės plote galima nuveikti milžiniškus darbus. Prieš porą metų mažai kas tikėjo, kad ji gali aplenkti tokią kompaniją kaip "Klaipėdos nafta", kuri liko trečioje vietoje", - sakė Uosto direkcijos vadovas.

Ketvirtoje vietoje - UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, penktoje - jūrų krovinių kompanija "Bega", šeštoje - LKAB "Klaipėdos Smeltė". Kitų kompanijų krovinių apimtys beveik perpus mažesnės.

Prasčiausi konteinerių krovos rezultatai

Visus metus liūdniausi buvo konteinerių krovos rezultatai. Konteinerių šiemet per 11 mėnesių, skaičiuojant TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai), krauta apie 16,5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau šiuo metu visoje Baltijos jūroje yra panašus konteinerių krovos kritimas.

Klaipėdos uoste konteinerius, be "Klaipėdos Smeltės", krauna ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalas. Pasak A. Vaitkaus, abi kompanijos dirba panašiai. "Smeltėje" kritimas - 16,9 proc., o Klaipėdos konteinerių terminale - 17,3 proc.

Tačiau pačių kompanijų skaičiai šiek tiek skiriasi, jų duomenimis, kritimas yra šiek tiek mažesnis. Pasak A. Vaitkaus, taip yra todėl, kad uosto kompanijos buvo ne kartą raginamos išskirti skaičius, bet jos to nepadaro. Pavyzdžiui, "Smeltė" gana ženklią dalį konteinerių gauna iš BKT. Pastarosios kompanijos visus metus buvo prašoma nurodyti skaičių krovinių, kurie kraunami į konteinerius.

Kitas dalykas, susijungus dviem M, t. y. kompanijoms "Maersk" ir MSC, dalis krovinių Klaipėdos uoste perėjo iš vieno kranto į kitą. "Uostui tai nėra patrauklu. Vis dėlto, manau, kad "Klaipėdos Smeltėje" sukurtas milžiniškas potencialas pradės funkcionuoti", - sakė A. Vaitkus.

Uosto direkcija dėl susidariusios situacijos kalbėjosi su "Klaipėdos Smeltės" vadovybe. Pastaroji tikina, kad kitais metais situacija pasikeis kardinaliai. Klaipėdos uostas turi tapti konteinerių krovos "habu"( krovinių paskirstymo uostu). Konteineriai bus atgabenami didžiaisiais laivais į Klaipėdą, o paskui išplukdomi į kitus Baltijos jūros uostus mažesniais laivais. Pasak A. Vaitkaus, ši sistema tiesiog turi būti įjungta.