Keltas "LISCO Gloria": tyrimas be pabaigos

Gaisras AB "DFDS Seaways" ro-pax laive "LISCO Gloria", plaukusiame iš Kylio uosto (Vokietija) į Klaipėdą, kilo 2010 m. spalio 9-osios naktį. Keltu plaukė 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai, buvo 180 krovininio transporto priemonių ir 40 lengvųjų automobilių. Incidento metu nesunkiai nukentėjo 28 keleiviai, daugiausia jų apsinuodijo smalkėmis. Gaisras buvo gesinamas kelias dienas, paskui keltas nuvilktas į Danijos Odensės laivų statyklą, o vėliau partemptas į Klaipėdos uostą ir supjaustytas kaip metalo laužas. Sudegusį keltą "LISCO Gloria" kaip metalo laužą nusipirko Estijos koncerno "BLRT Grupp" narės AB Vakarų laivų gamyklos antrinė bendrovė UAB "Vakarų Refonda". Dabar linijoje Klaipėda-Kylis vietoj "LISCO Glorios" dirba ro-pax laivas "Regina Seaways".

IMO apibendrinimai - kovą

Avarijos techninį tyrimą saugos požiūriu pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) kodeksą Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) atliko kartu su Vokietijos federaline jūrų avarijų tyrimo tarnyba. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti avarijos aplinkybes, priežastis ir padarinius, kad ateityje tokiems incidentams būtų užkertamas kelias. 150 puslapių tyrimo ataskaita buvo pateikta pernai vasario pradžioje.

PAMAINA. Sudegusį laivą "LISCO Gloria" Klaipėda-Kylis linijoje pakeitę laivas "Regina Seaways". Eimanto CHACHLOVO nuotr.

LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius sako, kad šiemet sausį planuojama ataskaitą pristatyti IMO, nors ją tyrėjai jau yra išsiuntę šiai organizacijai ir ji jau yra peržiūrėta. IMO turi avarijų nagrinėjimo grupę, tiriančią visus įdomesnius įvykius jūroje ir pateikiančią tam tikrus apibendrinimus. "LISCO Glorios" atvejo apibendrinimai turėtų būti pateikti šiemet kovą. L. Kasparavičius abejoja, kad "LISCO Gloria" gaisras padiktuotų kokius nors tarptautinių taisyklių pakeitimus.

Ikiteisminis tyrimas nebaigtas

Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl gaisro laive sprendimą priėmė ir jam vadovauja Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė. Ikiteisminis tyrimas darbų saugos ir sveikatos apsaugos laive reikalavimų pažeidimų požiūriu pradėtas nedelsiant dar 2010 m. spalio 11 d. Jį atlieka Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyrius. Šio tyrimo metu bandoma nustatyti gaisro kilimo priežastis, tiriami ir įgulos veiksmai, t. y. stengiamasi atsakyti į klausimą, ar buvo padaryta viskas, kad gaisras nepasiektų tokio masto ir pan.

Prokurorės K. Prialgauskienės teigimu, ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas. Buvo daug šalių, į kurias reikėjo kreiptis teisinės pagalbos - prašyta apklausti liudytojus, pateikti rašytinius duomenis ir t. t. Mat laivu "LISCO Gloria" keliavo Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių piliečiai. Ir visi jie privalėjo būti apklausti.

Iš kai kurių šalių atsakymai buvo gauti tik pernai prieš pat Naujuosius metus. Atsakymas iš Latvijos, kurioje gyvena apie 20 liudytojų, atėjo ne per seniausiai, nors teisinės pagalbos prašymas buvo išsiųstas dar gerokai prieš pusmetį. Beje, kitų šalių atsakymai parašyti ne lietuvių kalba, tad dabar dar atliekami kai kurių jų vertimai į lietuvių kalbą.

Prokurorės žiniomis, šiuo metu praktiškai visi liudytojai, kurių skaičiuojant ir laivo įgulos narius, buvo per 250, jau yra apklausti arba dar laukiama atsakymo į teisinės pagalbos prašymą.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti tam tikri tyrimai, pavyzdžiui, atliekami iš laivų paimtų daiktinių įrodymų metalografiniai tyrimai, ir baigiantis 2012-iesiems specialistų atsakymai dar nebuvo gauti. Jie tyrimus atlieka pagal tam tikrą eilę ir jų paspartinti negalima.

Prokurorė neprognozuoja

Prokurorės žiniomis, "DFDS Seaways" didžiajai daliai tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, kurie figūruoja toje byloje, jau yra atlyginusi žalą, su kai kuriais yra pasirašytos taikos sutartys, liko tik vienas kitas asmuo. "Tai labai sveikintinas dalykas, džiaugiuosi, kad bendrovė didžiajai daliai subjektų atlygino žalą", - sakė K. Prialgauskienė.

Kada bus baigtas ikiteisminis tyrimas, koks bus procesinis sprendimas, ar byla pasieks teismą, ar ne, prokurorė K. Prialgauskienė ir dabar dar negalėjo pasakyti.

Tai, kad ikiteisminis tyrimas vyksta jau daugiau nei dvejus metus, jokio išskirtinumo prokurorė neįžvelgia. "Šis tyrimas yra susijęs su teisinės pagalbos prašymais. Iš teisinės praktikos galiu pasakyti, kad jie tyrimą pailgina metais dvejais. Praeina nemažai laiko, kol gauname atsakymus, kol juos išsiverčiame. Jeigu duomenys pateikti ne visi, jeigu reikia ką nors patikslinti, vėl turi kreiptis ir t. t. Todėl šis procesas ir trunka taip ilgai", - aiškino K. Prialgauskienė.

Pagrindinė problema - kroviniai

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" specialistas draudimo klausimams Gintaras Leščinskas sakė, kad iš principo už transporto priemones, apdraustas draudimo bendrovėse, su vežėjais atsiskaityta. Tai yra daugelis vežėjų, turėjusių transporto priemonės (KASKO) draudimą, už sudegusias priemones išmokas Lietuvoje jau gavo. Tačiau viena labai stambi Klaipėdos transporto įmonė apskritai neturėjo KASCO draudimo, o "LISCO Glorijoje" sudegė apie 30 jos puspriekabių. Ji šios problemos iki šiol neišsprendė.

Kai kurios įmonės, "Linavos" narės, vežė brangius krovinius. Buvo ir tokių vežėjų, kurie gabeno, pavyzdžiui, 1,5 mln. eurų vertės krovinį. Jo siuntėjas prašo atlyginti žalą, o vežėjai nežino, ką atsakyti. Dar net nebaigtas Klaipėdoje vykstantis ikiteisminis tyrimas, tad teismo procesas dar nėra prasidėjęs, ir kol nenustatyti įvykio kaltininkai, situacija vis dar tebėra įstrigusi. "Yra vežėjų pakibusių ant plauko. Krovinio savininkas panorėjęs gali paduoti juos į teismą. Taigi mūsų problemos dar nėra pasibaigusios", - sakė G. Leščinskas. - Krovinių savininkams nėra didelio skirtumo, kas atlygins nuostolius už krovinius, kurie sudegė tame kelte. Tačiau jiems lengviausia ir patogiausia apkaltinti vežėjus ir reikalauti iš jų. Kad ir kaip būtų, jie yra kur kas silpnesni nei kelto savininkai", - teigė "Linavos" specialistas draudimo klausimams.

Kiek tokių įmonių yra pakibusių tarp dangaus ir žemės, jis negalėjo pasakyti, nes per gaisrą laive nukentėję "Linavos" nariai individualiai bendrauja su "DFDS Seaways" draudimo bendrovėmis ir konfidencialių duomenų asociacijai neskelbia.

Pasak G. Leščinsko, viskas turėtų paaiškėti tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Tada prokuroras spręs, ar perduoti bylą teismui, ar ne. Jeigu byla bus perduota į teismą, tada jau bus nagrinėjama visa bylos medžiaga ir bus ilgas teisminis kelias. Tokiu atveju vežėjai turėtų šansų gauti kompensaciją už krovinius. Nuostoliai dėl prarasto krovinio neatlyginti beveik niekam, tai yra didžiausia, pasak G. Leščinsko, problema.

"DFDS Seaways" savo civilinės atsakomybės dydį Kopenhagos (Danijos) jūrų ir prekybos teisme yra apribojusi apie 73 mln. Danijos kronų, t. y. apie 20 mln. Lt. Pasak "Linavos" atstovo, tuo atveju, jeigu "DFDS Seaways" būtų pripažinta kalta dėl gaisro ir ji turėtų kompensuoti nuostolius nukentėjusiems asmenims, tų 20 mln. Lt tikrai nepakaktų. "Linavos" specialistų apskaičiavimais, asociacijos nariai iš viso dėl gaisro patyrė 50-70 mln. Lt nuostolių: laive buvo 79 jų vilkikai ir 144 puspriekabės su priekabomis. Tik dalis jų jau atlyginta.

Pasak G. Leščinsko, dabar svarbiausias yra tas ikiteisminis tyrimas, atliekamas Klaipėdoje, o Danijos teisme bus nustatomas kompensacijos dydis. Teismo procesas Danijoje, pasak G. Leščinsko, yra pristabdytas, danai irgi laukia Klaipėdos ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Atlygino 75 proc.

A. Griciaus autotransporto įmonės savininkas Antanas Gricius prarado šešis milijonus litų: sudegė - 20 šaldytuvų ir 10 vilkikų, kurie visi buvo pakrauti.

A. Gricius sakė, kad žala jo įmonei buvo atlyginta neseniai, tik prieš kelis mėnesius ir tik 75 procentais. Pinigus sumokėjo laivybos kompanijos draudikai. "Tai pačios bendrovės "DFDS Seaways" nuopelnas. Ką padarysi, kad praėjus 1,5 metų sumokėjo tik 75 proc., bet tai vis dėlto nemaži pinigai. Dabar mūsų patirti nuostoliai bėra 1,5 mln. Lt. Dėl krovinio praradimo su tais klientais, kurie tiesiai kreipėsi į DFDS, pavyzdžiui, Vakarų kompanijos, su jais tiesiai ir atsiskaitė, tačiau irgi sumokėjo tik 75 proc. Mūsų kompanijos buvo rusų, mes krovinius turėjome pristatyti į Maskvą. Jos niekur nesikreipė, mes turėjome tai daryti. Su mumis jau atsiskaitė, mums ta istorija jau praeitis, palikusi 1,5 mln. Lt nuostolių", - sakė A. Gricius.

VADOVAS. Buvęs bendrovės finansų direktorius J. Nazarovas vadovauti dabartinei "DFDS Seaways" Klaipėdoje pradėjo tais lemtingais "LISCO Gloria" avarijos metais, 2010 m. rugpjūčio 16 d.

Interviu su vadovu

Keletą klausimų pateikėme AB "DFDS Seaways" generaliniam direktoriui Jonui Nazarovui.

Ar bendrovė jau visiškai atsiskaitė su kelto "LISCO Gloria" keleiviais? Keli keleiviai buvo nepatenkinti kompensacijų dydžiu 500 ir kai kuriems 1000 eurų ir savo pretenzijas pateikė Danijos teismui. Ar įvyko tas teismas ir ar jis priteisė jiems didesnes sumas?

Žalos atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas nedelsiant. Galima pasidžiaugti, jog bendrovei pavyko per gana trumpą laiką atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą visiems gaisrą patyrusio kelto keleiviams. Ginčų su jais dėl neturtinės žalos dydžio praktiškai nekilo, šiek tiek užtruko kelių keleivių patirtos materialinės žalos dydžio suderinimas, tačiau dabar šis klausimas jau yra išspręstas ir žala visiškai atlyginta. Visi keleiviai patvirtino, jog jokių pretenzijų dėl žalos dydžio ir atlyginimo neturi.

Kiek iš viso bendrovė sumokėjo keleiviams ir ar visą sumą jai kompensavo draudikai?

AB "DFDS Seaways" keleiviams ir kelto įgulai atlygino daugiau nei 2,4 mln. litų žalą bei tikisi, kad didžioji jos dalis bus kompensuota draudikų.

Ar bendrovė jau nebeturi jokių neišspręstų klausimų dėl gaisro laive "LISCO Gloria" ir ar yra visiškai atsiskaičiusi su visais?

Galima sakyti, jog yra atsiskaityta tiek su keleiviais, tiek su įgula, tiek su vežėjais, tačiau mūsų turimomis žiniomis šiuo metu Lietuvoje dar vyksta keletas teismo procesų, į kuriuos bendrovė yra įtraukta trečiuoju asmeniu. Tikimasi, kad šie teismo procesai artimiausiu metu bus užbaigti, taip pat įvyks Kopenhagos jūrų ir prekybos teismo posėdis, kuris šiuo metu yra atidėtas, ir tuomet tikėtina bus galima teigti, kad visi taškai ant "i" yra sudėti.

Kodėl vežėjams buvo kompensuojama tik 75 proc. nuotolių?

Atsižvelgiant į susiklosčiusį ilgalaikį bendradarbiavimą su vežėjais, DFDS kompanijai pavyko susitarti su draudikais ir pasiekti, kad kompensacija, išmokėta vežėjams, net kelis kartus viršytų laivybos kompanijos atsakomybės ribas, nustatytas tarptautiniais jūrinius vežimus reglamentuojančiais teisės aktais. Tokiu būdu kompensacijos, išmokėtos atsižvelgiant į patirtų nuostolių dydį ir į tarptautinį jūrinių vežimų reglamentavimą, DFDS kompanijos nuomone, buvo adekvačios susiklosčiusiai situacijai bei tikėtina nenuvylė nuostolių patyrusių vežėjų.

Ar bendrovės keltuose buvo įdiegtos kokios nors prevencinės priemonės siekiant užkirsti kelią panašioms avarijoms?

Bendrovė savarankiškai atliko išsamų šios avarijos tyrimą bei išanalizavo Vokietijos jūrų avarijų tarnybos parengtą ataskaitą bei joje pateiktas rekomendacijas, į kurias buvo tinkamai atsižvelgta. Galiu patikinti, jog įmonė rimtai ir atsakingai žiūri į saugumą laivuose. Bendrovė peržiūrėjo savo saugumo kontrolės planus, sugriežtindama ir suintensyvindama juos bei nustatė labai aukštus saugumo palaikymo standartus savo valdomuose laivuose bei deda ir toliau dės visas pastangas siekdama išvengti panašių avarijų pasikartojimo ateityje.

Kaip bendrovė įvertino įgulos veiksmus gaisro metu? Ar visi įgulos nariai tebedirba bendrovės keltuose?

Situacija buvo labai sudėtinga. Tiek Vokietijos jūrų avarijos tarnybos, kuri atliko gaisro tyrimą, tiek mūsų pačių nuomone laivo kapitono ir įgulos narių profesionalumas, kurio dėka pavyko išvengti žmonių aukų, neabejotinas. Įmonės vadovybė labai gerai supranta ir vertina ryžtingus kapitono sprendimus ir greitą visos įgulos reakciją tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis, kuomet įvykių scenarijaus visiškai nebuvo galima nuspėti. Visiems įgulos nariams buvo pasiūlytos darbo vietos kituose bendrovės operuojamuose keltuose.

Ar bendrovė prieš parduodama sudegusi laivą dar ką nors pasiėmė iš jo, ar pardavė su visomis gelbėjimosi liemenėmis?

Apgadinimų mastas laive buvo tokio dydžio, jog kažką iš jo pasiimti nebuvo nei prasmės, nei galimybės. Kiek mums žinoma, dalis keleivių kaip prisiminimą sau pasiliko gelbėjimosi liemenes, kuriomis vilkėjo gelbėjimo operacijos metu.

Kas bendrovei po avarijos praėjus daugiau kaip dvejiems metams dar primena keltą "LISCO Gloria"?

Sutrikęs miegas kurį laiką, matyt, buvo ne tik įgulos, bet ir kompanijos vadovybės palydovai. Ko gero, daugumai įgulos narių, kranto darbuotojų prisiminimai apie gaisrą dar ir dabar kelia slogutį. Iš kitos pusės, nelaimė tarsi sustiprino įmonę, sujungė darbuotojus, dirbančius net tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Užvertėme skaudų kompanijos istorijos puslapį ir toliau gyvename, kurdami gražesnę ir saugesnę ateitį. Aišku, liko laivo, jame vykusių renginių nuotraukos ir laivo modelis, kuris šiuo metu yra Lietuvos jūsų muziejuje.