Keliama nauja išorinio uosto baimės banga

Kiekvienas mąstantis žmogus supranta, kad bet kokia veikla turi būti planuojama. Uosto bendrasis planas reikalingas tam, kad uosto teritorijoje galėtų būti vystomi projektai, užtikrinantys Klaipėdos uosto konkurencingumą. Uosto bendrasis planas buvo pradėtas rengti todėl, kad atsirado poreikis turėti kompleksiškai suplanuotą visos uosto teritorijos planavimo dokumentą. Kitas svarbus motyvas pradėti rengti tokį planą - trūksta naujų teritorijų uosto plėtrai. Jeigu nieko nebus daroma, Klaipėdos uostas pralaimės konkurencinę kovą ir liks periferiniu uostu, o tai netruks pajusti ir valstybės biudžetas.

Anot Uosto direkcijos, galimybė jūroje ties Melnrage statyti išorinį uostą yra tik vienas šio didelio plano sprendinių, be to, jis sąlyginis. Uosto bendrojo plano sprendiniai bus įgyvendinami tik atsiradus poreikiui. Jeigu nebus investuotojų į išorinį uostą, jis ir nebus statomas.

Be to, uosto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programoje nurodyta, kad, vadovaujantis galiojančia LR bendrojo plano redakcija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai šiaurinėje dalyje (Baltijos jūros akvatorijoje) reikalingi statinių statybos projektai gali būti pradėti rengti tik atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą dviem išorinio uosto alternatyvoms - ties Melnrage ir Šventosios-Būtingės zonoje.

Derino 30 institucijų

Nurodoma, kad bendrasis planas buvo derinamas su kone trisdešimčia institucijų. Į pagrįstas pastabas buvo atsižvelgta, o į neargumentuotas pastabas planavimo organizatorius turi teisę neatsižvelgti.

Šiemet liepos 10 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pripažino, kad uosto bendrojo plano sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka visus reikalavimus, ir pritarė tam, kad jis būtų teikiamas tvirtinti Vyriausybei.

Žmonės nerimauja, jog išorinis uostas pridarytų neigiamų pasekmių aplinkai, tačiau kol kas jokių oficialių tyrimų, kurie patvirtintų, jog tai sukeltų neigiamų pasekmių, nėra atlikta. Be to, kadangi šiuo metu nėra žinomi techniniai išorinio uosto statybos parametrai, nėra galimybės pagrįstai ir tiksliai įvertinti galimą išorinio uosto statybos poveikį aplinkai, todėl toks vertinimas šiuo metu nėra atliekamas.

Be to, dar nėra net parinkta prioritetinė tokio uosto statybos vieta. Jeigu visos Lietuvos bendrajame plane prioritetinė išorinio uosto statybos vieta būtų parinkta ties Melnrage, konkretus šio objekto statybos poveikis aplinkai būtų įvertintas nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Kaip numato PAV įstatymas, sprendimą, ar ūkinė veikla yra galima, PAV ataskaitoje nurodytomis sąlygomis priima Aplinkos apsaugos agentūra, o PAV ataskaitoje nurodytos veiklos vykdymo sąlygos, taip pat ir poveikį eliminuojančios, sumažinančios ar kompensuojančios priemonės yra privalomos ūkinės veiklos vykdytojui.

Baiminamasi didelių pastatų

Pastaruoju metu tarp visuomenės atstovų pasigirsta, kad, įgyvendinus bendrojo plano sprendinius, marių pakrantės visoje miesto teritorijoje būtų užstatytos 30 metrų aukščio pramoniniais pastatais - sandėliais.

Reikėtų žinoti, kad aukštuminių pastatų ir statinių statymą ne tik Klaipėdos mieste, tačiau ir uosto teritorijoje reglamentuoja Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schema, kitaip sakant, specialusis planas, kuris patvirtintas 2007 m. birželio 28 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu aukštybinių pastatų statymą, jų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams kontroliuoja Klaipėdos kultūros paveldo departamentas. Derinant parengtus projektus jis įvertina atitiktį galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl teiginys, kad visas uostas bus užstatytas 30 metrų aukščio pastatais, yra klaidingas.