Keleivinis jūrų uostas - Klaipėdos garbės reikalas

Šiemet spalio 7 d. sukako 7 metai, kai Benediktas Petrauskas buvo paskirtas vadovauti UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui (KKKT), buvusiai UAB "Transfosa". Pasak jo, tie metai prabėgo kaip viena diena. Per tą laiką nemažai padaryta tam, kad Klaipėdoje būtų statomas naujas terminalas.

Apie tai, kad keleivių ir krovinių terminalo (KKT) pirso ir krantinės statyba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu pradėta pernai spalį, kad parengtas visos KKT suprastruktūros techninis projektas, kad suprastruktūros statybos darbus ketinama pradėti jau šių metų pabaigoje, ir naują terminalą pradėti eksploatuoti 2013 m. gegužę, "Vakarų ekspresas" jau rašė.

Beje, krantinės ir pirso aprūpinimo elektra klausimus sprendžia KKKT. Nauja transformatorinė pastotė tieks elektrą krantinei ir pirsui ir prie jo esančioms rampoms. Elektros įrengimas kainuos daugiau kaip 1 mln. Lt.

Pasak B. Petrausko, gautas atsakymas, kad esant reikalui dabar statomą pirsą būtų galima pailginti 15-20 metrų, tačiau kol kas tokios būtinybės nėra, tad jis nebus ilginamas. Bet ir pastačius pirsą bus galimybė tai padaryti. Anot KKKT generalinio direktoriaus, ar to reikės, ar ne, priklausys nuo laivų, kurie čia plauks, tipų. Jeigu jie bus ilgi, tada gali tekti pirsą ilginti. Gylis naujame terminale bus 10,5-12,5 m, nes ro-pax laivams didelio gylio nereikia.

Patirties semtasi užsienyje

B. Petrauskas atkreipė dėmesį į tai, kad pastačius terminalą, pirmą kartą Klaipėdos istorijoje bus įsisavintas toks didelis uosto rezervinės teritorijos sklypas, esantis tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Varnėnų gatvės, Minijos g. ir geležinkelio atšakos. Taigi apie 14 ha rezervinės teritorijos bus paversta uosto žeme. Beje, reikėjo iškeldinti gyventojus, nugriauti trukdančius pastatus, ir tam Uosto direkcija išleido nemažai lėšų.

Ruošiantis Klaipėdos uoste statyti naują terminalą domėtasi Europoje sukaupta patirtimi. KKKT generalinis direktorius yra buvęs daugelyje tokių terminalų Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje. Pasak B. Petrausko, daugelyje uostų tokie terminalai yra pastatyti pritaikant senus ir tik nedaugelyje statomi nauji terminalai. Vienas iš pastarųjų yra naujas terminalas Karlskronoje (Švedija). Iš pradžių ro-pax laivai buvo priiminėjami šio miesto senamiestyje, o kai išaugo didelis keleivių ir krovinių srautas, nuspręsta perkelti jį į naują vietą. Praktiškai buvo suprojektuotas ir pastatytas naujas terminalas. Jame sėkmingai funkcionuoja linija tarp Lenkijos ir Švedijos.

Rostoko (Vokietija) terminalas buvo pertvarkytas ir tapo gana svarbiu ro-ro krovinių uostu, į jį plaukia daug linijinių laivų. Į Danijos Kopenhagos uoste esantį terminalą atkreiptas dėmesys todėl, kad jo našumas gana didelis - lavai pakraunami ir iškraunami labai operatyviai.

Stiprinama komanda

Reikia pasakyti, kad KKKT persikvalifikavo iš naftos produktų perdirbimo bendrovės ir ketina tapti šiuolaikišku moderniu keleivių ir ro-ro krovinių terminalu. Čia atsižvelgiant į laivybos linijų operatorių poreikius ketinama įdiegti naujas krovinių aptarnavimo sistemas.

Šiuo metu stiprinama darbuotojų komanda. Bendrovė turi technikos direktorių, kurio pareigas eina Linas Statnickas. Jis bus atsakingas už visas statybas. Dar žadama priimti į darbą inžinierių statybininką. Nuo šių metų spalio 21 d. terminalo komercijos direktoriaus pareigas pradėjo eiti Arvydas Skuodas, iki šiol daugiau kaip 10 metų dirbęs AB "DFDS Seaways". Jis bus atsakingas už naujų laivybos linijų pritraukimą ir naujų krovinių bei keleivių srautų formavimą.

A. Skuodas sako, kad situacija sudėtinga todėl, jog naujas terminalas pradedamas statyti nuo nulio, t. y. nėra kitiems poreikiams pritaikomas senas. "Tai, žinoma, savotiškas iššūkis. Aš sutikau priimti iššūkį ir būti toje komandoje, kuri bandys pastatyti ttinkamą keleivių terminalą", - sakė KKKT komercijos direktorius.

Optimistinis požiūris

Pasak B. Petrausko, pastaruoju metu ro-ro krovinių srautai nuolatos auga 10-12 proc. Jo manymu, Klaipėdos uostas keleivių lankomumo atžvilgiu yra vienas skurdžiausių uostų rytinėje Baltijoje, tačiau tikimasi, kad naujame terminale keleivių srautas, kuris šiuo metu yra apie 200 tūkst. per metus, išaugs iki 0,5 mln. Maksimaliai naujasis terminalas galėtų aptarnauti iki 1 mln. keleivių.

A. Skuodas mano, kad keleivių, norinčių vykti į Lietuvos uostą, potencialas yra. Pastarųjų metų statistika rodo, jog keleivių srautai nuolatos auga. Keltais plaukia ne tik Lietuvos gyventojai, kurių skaičius, beje, didėja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nemažai lietuvių laikinai gyvena, dirba, mokosi užsienyje. Tokia transporto priemonė kaip krovinių ir keleivių keltas, kuriuo galima keliauti su lengvaisiais automobiliais, jiems gana patraukli. Pasak A. Skuodo, jeigu nors trečdalis lietuvių, kurie šiuo metu gyvena Anglijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, per metus bent du kartus atplauktų į Lietuvą ir išplauktų, vien tik jie sudarytų didesnį kaip 300 tūkstančių srautą per metus. Pastaruoju metu vis daugiau į Lietuvą vyksta ispanų, gerokai daugėja olandų. "Kad tik turėtume, kur priimti, manau, ir krovinių, ir keleivių tikrai bus", - optimistiškai nusiteikęs komercijos direktorius.

Naujos linijos neįvardijamos

Paklaustas, kokios naujos linijos galėtų atsirasti Klaipėdos uoste pastačius naują terminalą, A. Skuodas atsakė: "Šiame versle galioja tam tikros taisyklės. Maksimalus plaukimo laikas turėtų būti iki 20 valandų. Iš Klaipėdos plaukti į Hamburgą tikrai neapsimoka. Naujos linijos atsiradimas, jos formavimas užtrunka 1,5-2 metus. Prieš tai tiriama verslo aplinka. Mes nesame laivybos kompanija ar laivų operatoriai, mes stengsimės sudaryti sąlygas uoste, kad operatoriai norėtų į jį ateiti. Jiems svarbu, kad stovėjimas uoste būtų kuo trumpesnis, kad kroviniai būtų apdorojami kuo greičiau. Pageidautina, kad plaukimo atstumai būtų kuo mažesni. Baltijos jūra laivybos atžvilgiu pati judriausia pasaulyje. Laivybos linijų operatorių daugiau kaip 50. Todėl manau, kad turėti keleivinį jūrų uostą - Klaipėdos garbės reikalas."