Kas nuveikta jūrinės kultūros fronte

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba pagal savo nuostatus posėdžiauti turi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, tačiau pernai ji rinkosi kiekvieną mėnesį, išskyrus rugpjūtį, kai atostogavo.

Jau nebe pirmus metus ji rūpinasi paminklo žuvusiems jūrininkams ir nuskendusiems laivams "Albatrosas" statulėlių įteikimu. Kasmet peržiūrimi šio garbingo apdovanojimo nuostatai, ir jeigu iškyla būtinybė, jie yra keičiami. Įmonės ar organizacijos siūlo kandidatūras apdovanojimui gauti, o taryba jas svarsto ir teikia Klaipėdos miesto merui. Jis per ar prieš Europos jūros dieną, kuri švenčiama gegužės 20 d., t. y. kurį nors šeštadienį, statulėles įteikia laureatams. Šią ceremoniją labai pagyvina Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmo kurso studentų priesaika jūrai.

Pernai už jūrinį socialinį projektą "Albatroso" statulėle buvo apdovanotas Valdemaras Vizbaras, Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" kapitonas, organizavęs pažintinę ekspediciją į Islandiją. Jos metu keitėsi įgulos, jauni žmonės buvo supažindinami su jūrininko profesija.

Už jūrinį kultūrinį projektą apdovanota autorių grupė - Janina Žemaičiūnienė, Jonas Sąlyga, Pranas Škimelis už dainų apie jūrą rinkinį "Dainos jūrai ir uostui".

Buvęs Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis apdovanotas už knygą "Lietuvos Respublikos vandens transporto valdymo, veiklos ir plėtros 2013-2014 metais metraštis".

Pernai Koordinacinė taryba nemažai dėmesio skyrė galimybei paminėti Tarptautinę jūrininko dieną, kuri švenčiama birželio 25 d., ir Žvejų dienai, kuri švenčiama birželio 27 d. Beje, Koordinacinė taryba išsako savo pastabas Jūros šventės organizatoriams, susipažinusi su jos scenarijumi, prireikus duoda patarimų.

Pasak tarybos pirmininko P. Bekėžos, padarytas labai didelis darbas talkinant Lietuvos jūrų muziejui, Lietuvos jūrininkų sąjungai, Jūrų kapitonų asociacijai, asociacijai "Jūros veteranai" rengiant Klaipėdai ir Lietuvai nusipelniusių jūrinės visuomenės atstovų sąrašą ir svarstant jų įamžinimo galimybes.

"Sąrašą jau visiškai baigiame rengti. Turime apie 50 žmonių. Tai ne vien tik šių dienų, bet ir ankstesnių laikų jūrininkai, jūrų kapitonai, laivų statytojai, remontininkai, asmenys, prisidėję prie Klaipėdos vystymo. Tą sąrašą šiais metais teiksime Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai. Norime, kad ji turėtų po ranka darbo įrankį ir iš ko pasirinkti, kai reikės suteikti pavadinimą gatvei, rajonui ar įstaigai", - sakė P. Bekėža.

Taip pat padarytas didelis darbas sudarant išplaukusių ir negrįžusių jūrininkų bei laivų sąrašą, kurį atliko ir Lietuvos jūrų muziejus, ir Romas Tijūnėlis, ir kt. Buvo numatyta sąrašą įamžinti prie "Albatroso" paminklo, tačiau jis labai ilgas. Todėl Koordinacinė taryba ieško galimybės prie paminklo bent parašyti nuorodą, kur galima rasti žuvusių jūrininkų ir laivų sąrašą elektroninėje erdvėje. Apie tai jau kalbėta su "Albatroso" skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu. Galbūt tas sąrašas galėtų būti skelbiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Savivaldybės, Lietuvos jūrų muziejaus interneto svetainėse.

Šiemet Koordinacinė taryba jau rengia darbo planą, į kurį bus įtraukti ir nespėti padaryti darbai, ir nauji.