Kas laimės menkių ir ruonių karą?

Pats verslininkas A. Aušra menkių negaudo, žvejoja šprotus ir strimeles, tad dėl menkių jam mažiausiai asmeniškai skauda širdį. Tačiau jis mano, kad kas nors turi ir Lietuvoje pasakyti tiesą, kad karalius yra nuogas. Nors, anot jo, ir mokslas nėra šventa karvė, ir mokslininkai vieną dieną sako taip, o kitą kitaip.

Pasak pokalbininko, dabar visi gina ruonius, jais rūpinasi. Atėjo mada, kad juos reikia dauginti, ir tai daroma nekreipiant dėmesio į visas kitas problemas, kurias sukelia ruoniai.

Ruoniai platina parazitus

Jau kelerius metus užkulisiuose kalbama, kad pagrindinė menkių mažėjimo problema - ruoniai. Blogiausia, kad per jų išmatas plinta parazitai. Jų nuo dugno prisirijusios menkės darosi silpnos, serga, nes jų kepenyse atsiranda kirminų. Menkės yra plėšrios žuvys. Jos pradeda ėsti kitas žuvis, kai pačios jau būna 40 cm ilgio. O iki tol jos maitinasi įvairia smulkme nuo dugno, todėl ir prisiryja tų parazitų, kuriuos platina tik ruoniai. Sergančioms joms sunku pavyti strimeles ar šprotus, kuriais menkės minta vėliau.

O ruonių, kurių 80 proc. maisto sudaro menkės, daugėja. Mokslininkai ruonius skaičiuoja tik pliažuose, t. y. sausumoje. Baltijos jūroje dabar jų priskaičiuojama apie 35 tūkstančius. Manoma, kad iš tikrųjų jų yra 50-60 tūkst. Mokslininkai mano, kad optimalus sanitarinis ruonių skaičius Baltijos jūroje turėtų būti apie 10 tūkst., o žalieji - iki 90 tūkstančių.

Sakoma, kad didelis ruonis per dieną suėda iki 10 kg, o vidutiniškai - 5 kg žuvų. Vadinasi, per metus ruoniai suėda maždaug šimtą tūkstančių tonų žuvų, tarp jų menkių - 80 tūkst. tonų. Pasak A. Aušros, vienerių metų menkių žvejybos kvota visoje Baltijos jūroje - tik 33,5 tūkst. tonų. Anot verslininko, spekuliaciją, esą ruoniams trūksta maisto, mokslininkai paneigė.

Bet ruoniai ne tik suėda daugiau žuvų, nei sugauna visi Baltijos jūros žvejai kartu paėmus, ne tik vieninteliai platina parazitus, bet ir patuština žvejų tinklus.

"Žvejai sako, kad ruoniai užpuola jų tinklus ir kąsniais iškandžioja ar išsiurbia tik menkių kepenis, ir tai tiesa. Ruoniai darosi parazituojantys. Kam jiems gaudyti žuvis, jeigu priplaukia prie tinklų ir susirenka kiek reikia. Latvių žvejai pasakojo, kad ruonis įlenda į gaudyklę, išsirenka, ko jam reikia, o paskui išlenda. Beje, ruoniai vadinami vartininkais, nes stovi prie angos į tinklą ir atsirenka žuvis", - pasakojo A. Aušra.

Ne menkių išžvejojimas yra problema

"Galima pajuokauti, kad jeigu kiltų ginčas tarp menkių ir žvejų, pastarieji būtų likviduojami kaip kenkėjų klasė. Mokslininkai jau aiškiai sako, kad menkių problema nėra jų išžvejojimas. Žvejai - mažiausias veiksnys dėl menkių populiacijos naikinimo. Šiuo metu vyksta ginčas, kas laimės - menkės ar ruoniai. Gamtosaugininkai ir žalieji turi rinktis, kurie iš jų yra geresni", - sako pokalbininkas.

Anot jo, apie tai mokslininkai iki šiol garsiai bijojo sakyti. Jie pritardavo tam, kad reikia mušti ruonius, nes kitaip nieko nebus, tik pokalbiuose po oficialių susirinkimų. Ir tik prieš gerą mėnesį Danijoje, Kopenhagoje, vykusioje konferencijoje Danijos ir Švedijos mokslininkai įvardino šią didelę problemą, dėl kurios visa bėda nepagrįstai verčiama tik žvejams.

Menkės jau ne kartą buvo atsidūrusios kritinėje situacijoje. Bet per štormus, uraganus Baltijos jūroje pasikeičia didelis kiekis vandens, ateina sūrus vanduo ir menkių populiacija atsigauna. Tačiau uraganų jau seniai nebuvo.

Neliks nei tu, nei anų

Paklaustas, kuo baigsis menkių ir ruonių karas, verslininkas žvejys atsakė: "Nebeliks menkių, ruonių maitinimosi bazės, išdvės ir jie. Tų, kurie dabar vykdo ruonių sudievinimo programą, irgi nebebus. Esu įsitikinęs, kad dėl žaliųjų mes atsidursime patinėje situacijoje - neturėsime nei tų, nei anų.

Europos Sąjungos žalieji yra išsireikalavę iš politikų keistų dalykų. Pavyzdžiui, ruonių skaičiaus reguliavimas ten, kur jų yra labai daug, nėra uždraustas, tačiau uždrausta bet ką su jais daryti - perdirbti jų mėsą, taukus, kailį ir kt. Visa jų panaudojimo pramonė, jos tradicijos yra draudimais sunaikintos.

Pavyzdžiui, Danijoje leidžiama sumedžioti, regis, 300 ruonių per metus. Bet kas iš to, jeigu nieko negali daryti. Ruonių medžiotojas gali šaudyti juos ir kasti po žeme. Esame europiečiai, kas gi šaudys be tikslo. Užtat pernai Danijoje per metus buvo sumedžiotas tik vienas ruonis."

"Abejoju, kad yra tokia statistika"

Saulius KARALIUS, Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas
Kadangi ruoniai suplėšo žvejų tinklus, suėda menkes, žvejai gali konstatuoti, kad kažkiek menkių ruoniai suvartoja. Neabejotina, kad menkės įeina į jų mitybos racioną, tačiau jokių tyrimų, kiek ruoniai jų suėda, nėra, galbūt tik išskyrus HELCOMO komisijos sferą, jos vykdomas programas.
Ištirti, ar ruonis po vandeniu suėdė menkę, ar lašišą, ar uotą, ar kitą žuvį, sunku, nes vaizdo kamerų prie jų juk nepastatysi. Abejoju, kad yra tokia statistika ir ar galima teigti, kad ruoniai "apgaudo" žvejus. Manau, kad tokia informacija sugalvota pateisinti save, yra tam tikrų argumentų ieškojimas. Kad dalį menkių pagauna ruoniai, neabejoju, bet abejoju, kad kas nors galėtų pasakyti, kokį procentą menkių jie suėda.

 MITYBA. Kopenhagoje mokslininkai taip vaizduoja ruonių mitybos grandinę.