Kas išgaudo stintas?

"Žvejai verslininkai tikrai nėra priešai ir baubai, be saiko naikinantys žuvų išteklius. Abejoju gamtos apsaugos inspektoriaus, sakančio žiniasklaidai, kad dabar žvejai verslininkai gaudo neršiančias stintas, kvalifikacija. Stintos neršti pradeda kovo pabaigoje, balandį. Kartais dar neršia ir gegužę, jeigu užsitęsia žiema. Stintos jūroje neina neršti, jos būriuojasi, o atėjusios į Kuršių marias tam ruošiasi. Ir neršti jos eina ne kur kitur, o į Nemuno deltą. Šiuo metu stintos tikrai neneršia. Kol nesibaigs šitas šaltas žiemos sezonas, kol bus minusinė temperatūra, tol jos neis neršti, tam joms reikalinga atitinkama vandens temperatūra", - tikina M. Rimeikis.

Stintų kiekiai - magistranto darbe

Baltijos jūroje priekrantės žvejai nuo 2008 metų iki 2014-ųjų vidutiniškai per metus pagaudavo nuo 17 iki 107 tonų stintų. Kuršių mariose ir Nemuno deltoje, skaičiuojant ir tai, kas sugaunama ir Rusijos vandenyse (vyksta pasikeitimas kvotomis), 2008-2013 metais per metus būdavo sugaunama nuo 169 iki 693 t. Pastarasis kiekis stintų buvo sugautas 2012 metais. Neskaičiuojant Rusijos zonos, Kuršių marių žvejai vidutiniškai per metus sugaudavo nuo 111 iki 450 tonų.

Žvejai mėgėjai, daugiausia kalbantys apie tai, kad verslininkai naikina stintas, pasak M. Rimeikio, per metus sugauna vidutiniškai nuo 250 iki 260 tonų stintų. Taigi mėgėjai stintų sugaudavo daugiau nei žvejai verslininkai Baltijos jūros priekrantėje.

M. Rimeikis šiuos skaičius laužia ne iš piršto. Jis remiasi Klaipėdos universiteto (KU) magistriniu darbu, kurį 2013 metais atliko KU magistrantas Andrius Kersonas. Šio darbo vadovas buvo KU Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto studijų prodekanas, Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas Antanas Kontautas.

Mėgėjų ir verslininkų skirtumai

Kuršių marių žvejams, gaudantiems stintas, galioja ribojimas žvejojant gaudyklėmis - 10 proc. nuo žuvų kiekio, statomųjų tinklaičių kiekis nėra ribojamas. Be to, ribojamas žvejybos įmonių skaičius. Pasak M. Rimeikio, naujų įmonių negali atsirasti, nebent į senų vietą gali ateiti kitos.

Baltijos jūros priekrantės žvejams irgi galioja panašūs įmonių skaičiaus ribojimai. Be to, jie negali statyti daugiau kaip 1,5 km stintinių tinklaičių. Tai juokingai mažas skaičius. Turėtų būti toks pats reikalavimas kaip ir kitur - vienas laivas gali pastatyti ne daugiau kaip 4 km tinklų. "Jeigu mums leistų statyti bent 3 km tinklų, jau nieko nesakytume, tai būtų normalu. Beje, naujojo Žuvininkystės įstatymo projekte yra numatyta, kad vienas laivas galės statyti ne daugiau kaip 4 km tinklų. Tačiau naujas įstatymas dar nepatvirtintas, jo svarstymas atidėtas Seimo pavasarinei sesijai", - sakė M. Rimeikis.

Mėgėjams galioja tik vienas draudimas - ne daugiau kaip 12 kabliukų - gali turėti 12 meškerių po 1 kabliuką, ar dvi po 6 kabliukus. Žuvų jie gali pagauti kad ir 30 kg per dieną, jų kiekis mėgėjams nėra ribojamas. Žvejai mėgėjai gali žvejoti tik įsigiję leidimą metams, ir viskas, jokių papildomų mokesčių jiems nėra. Duomenų, kokią pridėtinę vertę, kiek darbo vietų jie sukuria, nėra. Kiek kainuoja žvejų mėgėjų gelbėjimo operacijos, kai jie pradeda skęsti, nesunku apskaičiuoti.

Žvejai verslininkai, gaudydami stintas tiek jūros priekrantėje, tiek Kuršių mariose, papildomai krante sukuria darbo vietas 5-7 žmonėms. "Užtat kai sakoma, kad priekrantės žvejus apskritai reikia naikinti, būna skaudu. Ir pastaruoju metu žvejai verslininkai vis dažniau puolami. Bet tai tie žmonės, kurie dar stengiasi kažką daryti, kad Lietuvos ekonomika augtų, kad jie išlaikytų ne tik patys save, bet ir šeimas. Kodėl juos reikia išguiti?" - klausia minėtos asociacijos pirmininkas.

M. Rimeikio teigimu, žvejai mėgėjai ant ledo palieka maisto liekanų, atsineštus butelius. Pavasarį, kai išeina ledai, visa tai, t. y. prie krantų priplaktas šiukšles, iš vandens turi traukti ne kas kitas, o tie patys žvejai verslininkai.

Kaina priklauso nuo kibimo

Pasak M. Rimeikio, šiuo metu vieną dieną stintų yra, kitą - ne. Su gaudyklėmis jų pagaunama daugiau, su tinklaičiais mažiau. Praėjusį šeštadienį Kruizinių laivų terminale žvejoję žvejai mėgėjai sakė, kad stintos kibo neblogai, jų buvo nemažai ir prie Kairių poligono.

"Ar stintų yra ar ne, priklauso nuo oro temperatūros, nuo vėjo krypties, nuo srovių ir kt. Tikra stinta yra 13-18 cm ilgio, o mažesnės žuvelės yra vadinamosios stintenės. Žvejų parduodamų stintų kaina priklauso nuo to, yra žuvų ar ne. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas, kai pasirodė pirmosios stintos, jų kaina buvo galbūt ne visai reali - kilogramas kainavo 8 ar net 10 eurų. Niekada šių žuvų kilogramas nekainuodavo daugiau kaip 27-28 litus. Tuo laikotarpiu per parą žvejai verslininkai sugaudavo tik po 10-20 kg. Vieną dieną visi priekrantės žvejai sugavo 200-300 kg, tai jau buvo galima sakyti, kad stintų buvo, o paskui jos vėl dingo. Dabar jos vėl pasirodė praėjusios savaitės vidury. Šiuo metu stintų kilogramo pardavimo kaina yra apie 3 eurai. Artimiausiu metu jų kainos kilimo neprognozuočiau, nebent ji mažėtų", - kalbėjo M. Rimeikis.

Jeigu žvejai turi daug žuvų, parduoda urmu po 200-300 kg, tai stintų kilogramas kainuoja apie 2 eurus.

Ruoniai drasko tinklus

Baltijos jūros priekrantės žvejai sako, kad stintų yra. Šventojiškiams įsilinguoti trukdo ruoniai. Jie nutraukia žuvis ir drasko tinklus. Pasak asociacijos pirmininko, Šventosios, Palangos ir Nemirsetos žvejų viena didžiausių problemų - ruoniai. Jų pasitaiko ir ties Karkle bei Giruliais, bet ne tiek daug.

Beje, šiemet numatyta žvejams kompensacija už ruonių padarytą žalą. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija svarsto, kokia bus tos kompensacijos išraiška ir kokiu būdu ji bus skiriama. Tikimasi, jog ruonių padarytai žalai žvejams kompensuoti lėšų bus gauta iš Europos Sąjungos fondų. Manoma, kad kompensuojama bus visą 2014-2020 metų laikotarpį. Tiesa, nežinia, ar bebus kompensuojama už jau pasibaigusius 2014-2015 metus.