Karinis laivynas švenčia jubiliejų

Tarpukariu jis ir liko vienintelis Lietuvos karo laivas. Šiuo metu mūsų karines jūrų pajėgas (KJP) sudaro keturių patrulinių laivų divizionas, keturių priešmininių laivų divizionas bei pagalbinių laivų ir katerių divizionas (laivas "Šakiai" ir du kateriai).

Pradžia - kova su kontrabandininkais

Anot istoriko Vytauto Jokubausko, nors Klaipėda buvo prisijungta dar 1923-iaisiais, iki pat 1935-ųjų rugpjūčio pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai, naudojosi tik nedideliais laivais "Savanoris", "Lietuvaitė" ir "Šaulys".

1927-aisiais už 289 tūkst. litų iš Vokietijos buvo nupirktas 1917 m. pastatytas minų gaudytojas M-59. Atplukdytas į Klaipėdą, jis buvo apgailėtinos būklės. Po remonto jis tapo "Prezidentu Smetona". KJP atstovo civilių ir karių bendradarbiavimui, vyresniojo specialisto seržanto Audriaus Vitkausko pateikiamais duomenimis, tuo metu Vyriausybė jį priskyrė Vidaus reikalų ministerijos pasienio policijai. Laivas atliko pakrančių apsaugos funkcijas - jūroje saugojo valstybės sieną, gaudė kontrabandininkus.

"Vidaus reikalų ministerijos žinioje buvęs laivas nepateisino lūkesčių, jo išlaikymas brangiai kainavo, gaudyti kontrabandininkus nebuvo tinkamas, nes buvo kūrenamas anglimis ir dūmų kamuolius kontrabandininkai pamatydavo laivui dar neišplaukus iš uosto. Audros jį stipriai nuniokodavo, tad kasmet laivas buvo remontuojamas. Pasienio policijai 1932 m. įsigijus naujų ir modernių katerių "Prezidentas Smetona" buvo perkeltas į rezervą", - rašo Gintautas Surgaila knygoje "Lietuvos karinis laivynas 1935-1940".

1935 m. spalio 26 d. pirmasis bandomasis (po rezervo) laivo išplaukimas į jūrą buvo istorinis, nes ant "Prezidento Smetonos" stiebo pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava. Tuo metu vienintelis karo laivas atliko mokomąsias užduotis, ruošė karo jūrininkų rezervą.

Anot A. Vitkausko, tarpukario Lietuvos kariuomenės vadovybė puoselėjo planus plėsti karo laivyną, perspektyvoje buvo numatoma įsigyti daugiau karo laivų - minininkų, minų tralerių, povandeninių laivų. Tačiau istorikas V. Jokubauskas pažymi, kad "Prezidentas Smetona" buvo labiau simbolis laivas, tad ir kariuomenės vadovybė rimtai nevertino jo karinio potencialo".

"Poreikio vystyti karinį laivyną tarpukario Lietuvoje nebuvo dėl pasirinktos gynybos koncepcijos - manevruojant trauktis ir bandyti priešą sulaikyti ties didžiausiomis upėmis", - teigia V. Jokubauskas.

Vienintelis pasipriešinimas

Nuo 1939-ųjų, kai buvo atplėšta Klaipėda, "Prezidentas Smetona" stovėjo Liepojoje, vėliau - Šventojoje.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, jau birželio 22 d. okupantų karinė vadovybė pareikalavo, kad "Prezidentas Smetona" su visa įgula taptų jai pavaldus ir iškeltų raudoną vėliavą. Laivo vadas kpt. ltn. Povilas Labanauskas ir kiti karininkai, nepaklusę okupantų reikalavimui, nuo laivo nuleido Lietuvos karinio laivyno vėliavą ir naktį su jachta iš Šventosios pasitraukė į Klaipėdą oficialiai neperdavę laivo sovietams. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys tokiu būdu pasipriešino SSRS okupantams.

"Vakarų ekspresas" neseniai rašė, kad ši unikali vėliava nėra pražuvusi - ją, kaip ir vardinį P. Labanausko kardą, dabar saugo 75-erių lietuvių kilmės amerikietis Henris Gaidis (Henry Gaidis), tačiau iki šiol niekas neparodė iniciatyvos, kad šios vertybės grįžtų į Lietuvą.

Okupantų nusavintas laivas iš pradžių buvo pervadintas "Prezidentu", netrukus tapo "Pirmūnu", kol galiausiai virto "Korall" ir II pasaulinio karo metu dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukė ant minos ir nuskendo Suomijos įlankoje.

2009 m. rugpjūtį Aegnos salos rajone (Suomijos įlanka) nuskendusio laivo liekanas aptiko KJP laivas "Jotvingis" bei Klaipėdos universiteto narai.

Dabartiniai skaičiai

1992 m. atkurtas Lietuvos KJP, anot A. Vitkausko, dabar sudaro arti 600 karių ir darbuotojų, tarnaujančių ir dirbančių įvairiuose padaliniuose - Karinių jūrų pajėgų štabe, Karo laivų flotilėje, Mokymo centre, Logistikos tarnyboje, Povandeninių veiksmų komandoje, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyboje bei Jūrų gelbėjimo koordinavimo centre.

Didžiausias KJP padalinys yra Karo laivų flotilė, kurios sudėtyje yra 8 kariniai laivai, paieškos ir gelbėjimo laivas bei du uosto kateriai.