Kapitonas M. Bastakis: „Turime didžiulį potencialą tapti konkurencinga jūrine valstybe“

Lietuvos stiprybė – visus metus neužšąlantis Klaipėdos uostas su tranzitui itin palankia geografine padėtimi. Tačiau norint būti konkurencinga jūrine valstybe – tik uosto neužtenka. Deja, daugiau nei dešimtmetį valdžioje sprendimus susijusius su jūrine ekonomika priima reikalingų kompetencijų neturintys specialistai, kurie siekdami paslėpti esančias problemas skatina klaipėdiečių ir uosto susipriešinimą.

Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas P. Bekėža pabrėžia, kad Lietuvoje jūrinis verslas yra pamirštas. „Šiandien visi mums svarbūs klausimai keliauja per skirtingas ministerijas ir nėra kas kompetentingai spręstų ir kontroliuotų visą situaciją. Nors politikai akcentuoja, kad Lietuva – jūrinė valstybė, tačiau dėmesys jūriniam verslui yra nustumtas į užkampį“, – teigia P. Bekėža. „Mūsų šalyje jūrų laivyba nėra laikoma prioritetine ūkio šaka, o tai turi įtakos ir kitiems klausimams. Pavyzdžiui, dar iki dabar nuo sovietinių laikų jūrininkams atlyginimas susideda iš dviejų dalių – darbo užmokesčio ir dienpinigių, nuo kurių nėra mokamos įmokos Sodrai, o tai reiškia, kad jūrininkai gauna daug mažesnes pensijas, socialines išmokas,“ – antrina kapitonas M. Bastakis ir priduria, kad tai tik viena iš daugelio jūrininkus kamuojančių problemų.

Jūrinė bendruomenė turi savo kandidatą į Seimą

Siekdami keisti susiklosčiusią padėtį, šių metų rudenį vykstančiuose Seimo rinkimuose jūrininkų sąjungos tarybos nariai vienbalsiai delegavo kapitoną M. Bastakį atstovauti jūrinę bendruomenę. M. Bastakis – 15 metų patirtį turintis jūrų kapitonas, dirbantis šiuolaikiniuose konteinerius gabenančiuose laivuose su galingiausiomis pasaulio konteinerių linijų kompanijomis – „Hapag Lloyd“, MSC, „Maersk“. M. Bastakio kandidatūrai pritarė ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius V. Stankevič. „Esu profesionalus jūrininkas, nemažai metų praleidau jūroje, buvau Seime dvi kadencijas, todėl esu tikras, kad ten turi dirbti profesionalūs jūrininkai, kurie atstovautų jūrininkų ir jūrinių organizacijų interesus. Manęs nedomina M. Bastakio politinės pažiūros, bet žinau, kad jis yra profesionalus jūrininkas, laivo kapitonas, kuris gerai išmano savo profesiją. Visai jūrinei bendruomenei būtų labai gerai, jeigu toks žmogus mus atstovautų“, – tikina V. Stankevič.

Vienas esminių tikslų – atkurti jūrinių reikalų komisiją

Į Seimą kandidatuojantis jūrinės bendruomenės atstovas M. Bastakis pažymi kelis esminius tikslus, kuriuos sieks įgyvendinti kadencijos metu. Pagrindinis iš jų – jūrinių reikalų komisijos atkūrimas, kurioje būtų galima sutelkti ir spręsti visus su jūros ekonomikos vystymu susijusius klausimus. Šiam sprendimui pritaria ir P. Bekėža: „Kai Seime turėjome jūrininkų atstovus buvo labai daug padaryta ir požiūris į mūsų problemas buvo aktyvesnis. M. Bastakis yra puikiai susipažinęs su tarptautinės jūrų teisės aktais, kurie kelia reikalavimus ir Lietuvai. Seime turint jūrininkų atstovą, kuris žino šiuos niuansus, galima padaryti daug gerų darbų tiek Klaipėdai, tiek visai Lietuvai“.

Didžiulis Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, potencialas

„Esu įsitikinęs, kad Lietuva turi didžiulį potencialą tapti konkurencinga jūrine valstybe“, – pažymi M. Bastakis ir priduria, kad tai vienas perspektyviausių šalies ekonomikos sektorių ir viena pagrindinių Klaipėdos varomųjų jėgų. „Pasitelkiant strategiją „Europa 2020“ galima prisidėti prie valstybės ekonomikos didinant užimtumą ir konkurencingumą. Jūrų ūkį ir Klaipėdos uostą, laikydami viena iš strateginių valstybės ūkio krypčių, skatinančių Lietuvos ekonomiką, ne tik sukursime naujų, geriausiai šalyje apmokamų darbo vietų, mažinsime emigraciją, skatinsime laivų statybą ir remontą, smulkų verslą, turizmą, į mokslinius tyrimus aktyviau įtrauksime Klaipėdos universitetą bei kitas mokymo įstaigas, bet ir per 2 metų laikotarpį į Valstybės biudžetą pritrauksime nuo 60  mln. iki 350 mln. eurų“, – tvirtina kandidatas.

Aplinkai draugiška plėtra

Tačiau M. Bastakis pabrėžia, kad bet kokia plėtra negali būti orientuota tik į greitą ekonominę naudą. „Pirmiausia, privalome atsigręžti į gyventojų interesus ir poveikį aplinkai. Visos uosto, Laisvosios ekonomikos zonos, mieste veikiančios pramonės įmonės ir ypač savivaldai priklausantys ūkiniai subjektai turi dėti visas pastangas siekiant sumažinti taršą ir prisitaikyti prie keliamų aplinkosaugos tikslų. Lietuvos laivų statybos ir remonto pramonė pasižymi didžiuliu inovacijų ir dizaino pajėgumu.  Šiam sektoriui teks strateginis vaidmuo pasitinkant tokius iššūkius, kaip klimato kaita, oro tarša, energijos efektyvumas ir jūrinės veiklos vystymas. Tai paskatins papildomų ir inovatyvių darbo vietų kūrimą“, – teigia kandidatas.

Klaipėda – Lietuvos kaip jūrinės valstybės simbolis. Šiame mieste kas antroje šeimoje yra žmogus, dirbantis jūriniame ar uosto sektoriuje. Tokiam miestui – būtinas profesionalus šios srities atstovas. Rinkimuose M. Bastakis dalyvaus su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, 77 numeriu partijos sąraše. Taip pat už jį bus galima balsuoti Baltijos vienmandatėje apygardoje, Klaipėdoje.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos. Užs. Nr. 287146