Kapitonai nori padėti Palangos savivaldybei

Šventosios jūrų uosto direkcijos laikinuoju vadovu paskirtas "Palangos vandenų" vadovas Virgilijus Beržanskis. Vėliau bus skelbiamas konkursas ir renkamas nuolatinis vadovas.

Jūrų kapitonų asociacijos nariai mano galintys būti naudingi Palangos savivaldybei, kuriai neseniai perduotas Šventosios uostas, savo patarimais ir specialistais.

Valdemaras Vizbaras, Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" kapitonas, mano, kad Šventosios uostas perduotas Palangos savivaldybei tam, kad to uosto atstatymo projektas galutinai numirtų.

"Mes negalime diskutuoti apie Šventosios uosto statymą. Žemės nuosavybės forma Šventojoje neleidžia statyti normalaus uosto. Mes tik galime palaikyti Šventosios uosto idėją", - sakė kapitonas Sigitas Šileris ir pridūrė galįs konsultuoti nebent saugios laivybos klausimais.

"Negalima pastatyti uosto be išorinių molų. Atsisuka šiaurės vakarų vėjas, pučia savaitę ar dvi ir visiškai užneša įplauką. Nelieka jokių kasimo pėdsakų. Per 6 metus sovietmečiu mes nepajudėjome į priekį nė kiek.

Šiandien vėl girdime, kad Palanga nori pirkti žemkasę ir pradėti statyti uostą be molų, kurie bus statomi vėliau. Nieko iš to nebus, jeigu žemkasė ir prasikas, įeis į uostą, tuojau pat įplauka bus užnešta. Tie laivai, kurie įplauks į uostą, turės laukti porą savaičių, kol vėl farvateris bus išplautas. Kokios čia nesąmonės daromos, pinigų plovimas vyksta ar kas? Sovietai irgi nebuvo tokie kvaili. Pastatė surenkamą žemsiurbę. Ją atgabeno sausumos keliais į Šventąją ir sumontavo uoste. Mes galėjome eiti į jūrą iš uosto, o iš jūros įplaukti į uostą buvo sudėtinga. Dar 1927 metais buvo bandyta įplaukti su žemsiurbėmis ir jos nuskendo", - stebėjosi visuomenės veikėjas, laivų mechanikas Dionyzas Varkalis, sovietmečių 6 metus su žemkase kasęs įplaukos kanalą Šventojoje.

Jo manymu, reikia rašyti Žemės ūkio ministerijai ir Palangos merui, kad nebūtų padaryta dar viena klaida, išplaukti milžiniški pinigai be pėdsakų.

V. Vizbaro manymu, reikia nors vieno molo - bent iš pietinės pusės.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža atkreipė dėmesį į tai, kad nereikėtų Šventosios uostelio vadinti uostu. Jį reikia vertinti kaip turizmo poreikiams skirtą uostelį. Kalbama apie uostelį, kuriame gylis bus apie 4 m, kad galėtų įplaukti jachtos, nuo štormų pasislėpti nedideli burlaiviai, nes nuo Klaipėdos iki Liepojos didelis atstumas.